DUK
+370 346 20 450
Pradžia

Kaišiadorių rajono turizmo apžvalga

Rajone veikia 30 sodybų, teikiančių nakvynės, salių nuomos, kaimo turizmo paslaugas, 7 apgyvendinimo įstaigos, iš kurių vienas 3 žvaigždučių viešbutis. Veikia 20 kavinių, picerijų, restoranų, užkandinių, 2 konferencijų centrai, turizmo ir verslo informacijos centras. Rajone yra daugiau nei 10 konferencijų salių, kurių didžiausioje telpa iki 300 žmonių. Vienu metu viešbučiuose ir sodybose galima apgyvendinti apie 1300 turistų.

TURISTUS TRAUKIANTYS RENGINIAI

2019 m. Kaišiadorių miško estradoje įvyko trečiasis Paukščių festivalis, kurio organizavime nuoširdžiai dalyvavo daugybė rajono įstaigų bei įmonių. Vyko gyvų paukščių paroda, amatų dirbtuvėlės, respublikinis Lietuvos šakočių kepimo čempionatas, žaidimas „Auksinio kiaušinio paieška“, diskusija „Sugrįžę paukščiai“, norintys kilo oro balionu. Renginio metu pagerintas Kiaušinių metimo čempionato „Pagauk nesudaužytą“ rekordas. Renginys pasižymėjo dalyvių gausa ir siūlomų veiklų įvairove.

Tradicinė Traktorių šventė, organizuojama rajono ūkininkų, inžinierių, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, Kaišiadorių TVIC, vykusi Laimučio Tomkaus ūkyje Vilkiškėse, sulaukė dar neregėto svečių skaičiaus. Teko pavėlinti šventės pradžią, nes žmonės, traktoriai ir automobiliai tiesiog nesustodami plūdo į renginį. Pirmą kartą Kaišiadorių, Gudienos, Vilkiškių gatves papuošė spalvingas traktorių paradas. Vyko tradiciniu tampantis traktorių slalomas, seniausių ir naujausių traktorių paroda, traktoriaus tempimo varžybos, vikšrinio traktoriaus užvedimo, rulonų perkrovimo rungtys, krautuvo akrobatinis pasirodymas, publikos traktoriaus rinkimai, vaikai pramogavo su traktoriumi-traukinuku, piešė traktorius. Rekordinė jubiliejinė šventė sulaukė svečių iš visos Lietuvos, atgarsių respublikiniuose portaluose.

2019 metai buvo paženklinti išskirtine naujove: Žiežmariai buvo tapę Lietuvos mažąja kultūros sostine Kauno apskrityje. Todėl susidomėjimas miestu buvo išties didelis, o patys Žiežmariai tikrai turėjo ką pasiūlyti kultūros mylėtojams. Mieste visus metus vyko įvairiausi koncertai, susitikimai, komandos iš visos Lietuvos rinkosi ieškoti Napoleono lobio.

Rusių kaime vyko trečioji Anūkų šventė, organizuojama bendruomenės „Rusių pakrantė“ aktyvistų Nemiros ir Virginijaus Abloževičių su Palomenės kultūros centru bei seniūnija. Anūkai su tėvais ir seneliais atvyko iš įvairių Lietuvos vietų papramogauti gražiame gamtos kampelyje prie Neries.

Kaišiadorių miesto bendruomenė organizavo puikią, nuotaikingą Vaikų šventę prie Kaišiadorių kultūros centro.

Rumšiškėse vyko renginys, skirtas Kauno marių sukūrimo 60-osioms metinėms. Renginio dalyviai plaukdami laivu išgirdo atsiminimų žmonių, gyvenusių šiuo metu jau užlietose senosiose Rumšiškėse ir aplinkui buvusiuose kaimuose, klausė šio regiono senųjų dainų.

2019 m. iepos 6 d. sukako 100 metų nuo tos dienos, kai iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Nepriklausomos Lietuvos traukinys. Ta proga buvo paminėta Baigiamuoju projekto „Geležinkeliu riedantis šimtmetis“ renginiu.

Liepą vyko Naktinio bėgimo šventė Kaišiadorys-2019, taip pat  Kaišiadoryse tradiciškai susirinko apie 200 dviratininkų dalyvauti respublikinėse plento dviračių lenktynėse rajono mero taurei laimėti. Dviračių sporto entuziastai nebuvo nuvilti – kova trasoje vyko atkakli. Vyko jubiliejinis – jau dvidešimtasis bėgimas aplink Žaslių ežerą, sukvietęs paties įvairiausio amžiaus sportininkus iš visos Lietuvos.

Eilę metų naktį iš vasario 15-osios į 16-ąją šalia Kruonio miestelio esančioje partizanams pagerbti skirtoje vietoje vyksta tradiciniu tapęs minėjimas, pritraukiantis gausybę patriotiškai nusiteikusių Lietuvos gyventojų.

Daugybės lankytojų sulaukė Lietuvos liaudies muziejaus tradiciniai renginiai – Užgavėnės, Joninės, Žolinė, Oninės… Gruodį buvo atidarytas Adventinis miestelis su įvairiomis edukacijomis.

Kaišiadorių smulkaus ir vidutinio verslo asociacija kvietė į Vasaros palydų šventę konferencijų ir pramogų centre „Pas Radvilą“, čia bendruomenė kviečiama švęsti ir Jonines bei kitas šventes.

Ant Neries kranto įsikūręs Senosios Gegužinės ūkis sulaukė daug lankytojų kultūros savaitgaliuose, čia vyko dailės plenerai, stovyklos, o rudenį – tradicinės tarptautinės varžybos „Senosios Gegužinės ūkio lašišadienis“.

Į pažintines keliones po Kaišiadorių kraštą kvietė kolekcininkų klubas „Kaišedarai“, į sportinius žygius po gamtą – entuziastas Rolandas Kriugžda ir klubas „Athletic Gym“, į Lietuvos valstybingumą bei jo gynėjus skatinančius prisiminti žygius – Žiežmarių gimnazijos mokytojas Donatas Stanionis, į istorines, Lietuvos partizanų veiklą įprasminančias stovyklas bei ekskursijas kvietė jaunoji istorikė Rugilė Grendaitė, baltų kultūrą viešinančias ekskursijas po Kaišiadorių rajoną organizavo archeologas, dr. Vykintas Vaitkevičius, stebėti paukščių keliavome su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologais bei rajono ekologu Vidmantu Malinausku.

Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras kasmet kviečia į žygius po rajono vietoves pėsčiomis, dviračiais, žaidimus, žinių turnyrus „Kaišiadorių ambasadoriaus“, ekskursijas autobusu bei kitus renginius. Po rajoną galima keliauti TVIC sudarytais maršrutais arba patiems susiplanuoti kelionę, kurioje gali lydėti Kaišiadorių TVIC gidas.

Poeto Jono Aisčio muziejus ir Brazauskų namai-muziejus organizuoja įvairius edukacinius renginius kalbėdami apie poetą Joną Aistį bei pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentą Algirdą-Mykolą Brazauską.

Beveik 40 muzikinių vakarų, renginių per metus vyko nuostabioje vietoje įsikūrusioje viloje „Miško natos“.

Kaišiadorių rajonas neįsivaizduojamas be pavasario ir rudens mugių, Baltų vienybės šventės prie Maisiejūnų piliakalnio.

EDUKACIJOS, PRAMOGOS, STOVYKLOS

Plečia veiklą Žaslių tradicinių amatų centras. Iš jo siūlomų 17 edukacinių programų net 9 įtrauktos į Kultūros pasą – priemonę visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Amatus galima išmėginti Paparčių bendruomenės namuose Kaišiadorių kultūros centre, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Audronės Skarbaliūtės keramikos dirbtuvėse, Kristinos Zazerskienės „Molio virtuvėje” ir kitur. Kaišiadorių rajone iš viso 58 sertifikuoti tautinio paveldo produktai, kuriuos gamina 24 tradiciniai amatininkai (iš jų vienas tradicinių amatų meistras ir ir 2 įmonės).

Prie Lašinių piliakalnio, šalia Strėvos upės įsikūrusi sodyba „Šerolės vila“, siūlo ne tik poilsį ir šventes bei galimybes pasigrožėti danieliais bei avimis, daugiau apie juos sužinoti, pamaitinti, bet ir rengia vaikų stovyklas. Turizmo ir verslo centras bendradarbiavo, stovyklos dalyviams organizavęs žygius po vaizdingąsias Lašinių apylinkes bei Protų mūšių ir Istorinio kryžiažodžio konkursus.

Gyvūnus auginantys ūkiai „Gyvas kalnas“ ir „Myliu kaimą“ išgyveno aktyvius metus, sulaukę daugybės šeimų, moksleivių, mylinčių gyvūnus bei norinčių su jais pabendrauti.

Kaimo turizmo sodyboje „Laukysta“ galima pažaisti „strėliasvydį“, „gyvą“ stalo futbolą. Įvairiuose kultūriniuose renginiuose kviečia dalyvauti etnografinė sodyba „Senosios Gegužinės ūkis“. Papramogauti kviečia prie automobilių magistralės įsikūręs pramogų parkas „Baltria-Skardis“ – čia galima rasti senovinių automobilių ekspoziciją, mini golfą, lauko šachmatus. Kaišiadorių mieste veikiantis pramogų konferencijų centras „Pas Radvilą“ siūlo pažaisti boulingą, biliardą, išsinuomoti keturračius. Netoli automagistralės laukia legendinis restoranas „Bačkonys“, parkas, konferencijų centras, viešbutis, pirtys.

Ieškantys netradicinių edukacijų ir užsiėmimų gali apsilankyti Pavuolio kaime, čia įkurtame  sraigių ūkyje „Aspersa“ galima užsisakyti edukacinę programą, sraigių degustaciją, nusipirkti sraigių mėsos. Tikros lietuviškos pirties procedūromis pasimėgauti galima Rumšiškėse LLBM įsikūrusioje „Dvaro pirtyje“.

Rajone galima dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose vaikams ir suaugusiems, etnografinėse stovyklose kūrybos namuose „Vėjų fėja“ (duonos kelias ir kiti), „Girinio parke“ (ekologinės ir etnokultūrinės programos), „Saulės vartų Romuvoje“ (paukščių tematika, baltų religija ir kultūra), „Senojoje Gegužinėje“ (etnoarchitektūra, arklių ir avių ūkis), Žaslių tradicinių amatų centre, stovyklose „Dalios sodyboje“, „Šerolės viloje“.

Baidarių mėgėjų laukia Strėva, o jos pakrantėse kasmet įrengiama vis daugiau atokvėpio vietų. Baidarėmis plaukiama ir Nerimi. Keliose vietose galima pajodinėti žirgais.

LANKOMI OBJEKTAI, PASIEKIMAI, POKYČIAI

Rajone turime unikalią kaimo turizmo sodybą „Atokampis“, skirtą dviems ir esančią gamtos apsuptyje bei siūlančią aukšto lygio SPA paslaugas. Kasmet atsinaujinamas paslaugų asortimentas. 2020 m. pradžioje sodyba „Atokampis“ buvo nominuota viena iš dviejų patraukliausių sveikatinimo vietovių Lietuvoje 2019 metais EDEN patraukliausių Europos vietovių projektas).

Turizmo pagyvėjimui nemažos įtakos turėjo magnetukų kolekcijos „Surink Lietuvą“ projektas, kuris tęsis ir 2020 m. bei Kauno regiono plėtros agentūros inicijuotas ir Kauno regiono turizmo ir verslo centrų bei Agentūros vykdytas žaidimas „Pajusk Kauno regioną“. Tokios veiklos iš tiesų skatina žmones keliauti, geriau pažinti savo kraštą.

Kaišiadorių turizmo perlas – Kalviai 2019 m. dar labiau išgarsėjo – sukurta infrastruktūra sudarė galimybes tapti vienu iš geriausių 35 paplūdimių Lietuvoje. Kalviai po truputį siūlo ir įvairesnius kultūros renginius: 2019 m. šokio teatras „Aura“ Kalvių paplūdimyje parodė spektaklį „Norėčiau būti paparčio žiedu“.

Jei 2018 metais gyventojai ir miesto svečiai džiaugėsi atnaujintu taku aplink Girelės II tvenkinį, tai 2019 metais baigti paplūdimio tvarkymo darbai: įrengtas teniso kortas, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Paplūdimys tampa kaišiadoriečių ir miesto svečių rekreacine zona.

Visame rajone Savivaldybė įrengė daugybę stendų bei nukreipiamųjų rodyklių į turizmo objektus. Rekonstruota Žiežmarių sinagoga ir šalia jos įrengtas infoterminalas, turistams pasakojantis apie miestelio žydų gyvenimą, tampa vis labiau lankomu turistams įdomiu objektu.

Nuo dalies Budelių piliakalnio 2018 metais buvo pašalinti krūmai ir medžiai, atsivėrė vaizdas į Neries kilpas. Šis darbas buvo tikrai reikalingas – nemažai keliautojų Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centre domėjosi piliakalniu, Centras pats siūlė lankyti šią nuostabią vietą, o tinklapis „Vykinto keliai“, kurio tikslas – kalbėti apie baltų kultūrą iš pirmų lūpų, paskelbė, kad keliautojai gražiausiu piliakalniu išrinko būtent Budelių piliakalnį.

2019 m. pabaigoje Žiežmariuose duris atvėrė unikalus restoranas „Fiorito“ – pirmasis restoranas Lietuvoje, įsikūręs šiltnamyje.

Aktyviai dirba Kaišiadorių muziejus, kuris turėdamas ribotai patalpų sukauptiems eksponatams demonstruoti, skiria daug dėmesio knygų leidybai taip populiarindamas Kaišiadorių krašto istoriją, įvairias tradicijas.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – vienintelė tokia Baltijos šalyse. Iš anksto užsiregistravus galima apsilankyti elektrinės teritorijoje, susipažinti su veikla, pasigerėti nuostabiais vaizdais nuo aukštutinio elektrinės baseino. Šalia esanti „gravitacinė kalva“ 2019 metais sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Religinio turizmo mėgėjai vis aktyviau lanko Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą bei Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčią, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje įkurtą sakralinį Rožinio slėpinių kelią ir rekolekcijų namus. Paparčiuose esantis Aušrinės Marijos vienuolynas yra puiki vieta ieškantiems ramybės. Iš viso religinio turizmo mėgėjai rajone gali aplankyti 12 bažnyčių, tarp kurių – Kalvių rotondinė bažnyčia, išsiskirianti savo architektūra, į Krivonių kaimą perkelta senoji medinė Kernavės bažnyčia, iš dabartinių Kauno marių dugno iškelta Rumšiškių bažnyčia. Netrukus religinio turizmo mėgėjai turės galimybę naujoms veikloms – rajono savivaldybė, kartu su Kaišiadorių TVIC, įgyvendina projektą „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio keliais“.

Kaišiadorių rajone prasidėjo didikų Oginskių istorija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Uogintų kaime kadaise stovėjusį dvarą primena šimtametis ąžuolas, Kruonio miestelyje stūkso renesansinio dvaro liekanos, o Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčia saugo Bohdano Oginskio ir Samuelio Levo palaikus. Išlikęs Mūro Strėvininkų dvaras neleidžia pamiršti apie šios giminės veiklą ir ryšį su Kaišiadorių rajono savivaldybės vietovėmis.

Iš Kaišiadorių rajono į Kernavę (Širvintų rajoną) galima persikelti vieninteliu Lietuvoje išlikusiu lyniniu keltu (be variklio) – Padalių keltu. Keltininkas Gediminas Dzeventauskas turi sertifikuoto amatininko statusą.

Savivaldybėje gausu gamtinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų, kurie įdomūs turistams: unikalus, nuolat geologų tyrinėjamas glaciokarstinės kilmės Kaukinės ežeras „Žiedelis“ (anksčiau manyta, jog meteoritinės), netoli Kruonio HAE mistiškoji gravitacinė kalva, vienos storiausių Lietuvos pušų Rumšiškių ir Varkališkių miške, aukščiausia Kauno marių atodanga – Mergakalnis, storiausias medis Kauno Marių regioniniame parke – Gastilionių ąžuolas. Retos augalijos ir gyvūnijos galima aptikti Būdos, Kaukinės botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose, Strošiūnų kraštovaizdžio, Paparčių botaniniame, Beičiūnų ornitologiniame draustiniuose. Verta aplankyti mitologinį Laukagalio akmenį „Velnio sostas“, kuris primena senąjį pagoniškąjį tikėjimą. Galima pasigrožėti 6 metrų apimties Karčiupio miško ąžuolu, daugiakamiene Antakalnio liepa, Kovaičių akmenimis, Sekionių ir Uogintų kaimų ąžuolais, kitomis gamtos vertybėmis. Sutvarkyti ir pritaikyti turistams Migonių, Rokiškių, Maisiejūnų, Lašinių, Budelių piliakalniai. Turtingos gražia gamta ir istoriniu palikimu bei legendomis apipintos Nemaitonių apylinkės.

Pakeliauti pėsčiomis galima Lomenos pakrantės skardžiais, Strošiūnų ir Gegužinės miškų takeliais, Paparčių botaninio draustinio kalvelėmis, Kauno marių pakrante. Baidarių mėgėjų laukia Strėva, o jos pakrantėse kasmet įrengiama vis daugiau atokvėpio vietų. Baidarėmis plaukiama ir Nerimi. Keliose vietose galima pajodinėti žirgais.

Rajone yra daugiau nei 200 lankytinų objektų. Pagal turistų domėjimąsi, atsiliepimus, galima spėti, kad pačios populiariausios šios:

  1. Lietuvos liaudies buities muziejus;
  2. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra (Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia, paminklai kardinolui V. Sladkevičiui ir arkiv. T. Matulioniui);
  3. Žaslių miestelis ir Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras;
  4. Padalių keltas;
  5. Mergakalnio regykla – aukščiausia Kauno marių atodanga;
  6. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Guronyse, Rožinio slėpinių parkas;
  7. Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (šalia Kalvių ežero paplūdimys);
  8. Žiežmarių miestelio centras ir Žiežmarių sinagoga;
  9. Girelės II tvenkinys, dviračių takas;
  10. Rumšiškių prieplauka;
  11. Brazauskų namai – muziejus;
  12. Gravitacinė kalva Surgantiškių kaime;
  13. Grabuciškių poilsiavietė;
  14. Maisiejūnų piliakalnis;
  15. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė;
  16. Paparčių dominikonų vienuolyno pastatų ansamblis (šalia – Paparčių botaninis draustinis, Paparčių piliakalnis);
  17. Darsūniškio miestelio vartai – koplytėlės (šalia – Darsūniškio mineralinis šaltinis);
  18. Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia;
  19. Lašinių piliakalnis su Kruonio HAE panorama;
  20. Budelių piliakalnis;
  21. Pastrėvio (Bačkonių) HE ir Mūro Strėvininkų piliakalnis;
  22. Partizanų memorialas Gojaus miške;
  23. Nemaitonių apylinkių akmenys.

© Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras

Atgal