I. Gimimo registravimas Vaiko gimimas registruojamas vieno iš tėvų gyvenamosios vietos arba vaiko gimimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje: - kai vaiko tėvai susituokę pateikiama: vaiko gimimo pažymėjimas, santuokos liudijimas, tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai; - kai vaiko tėvai nesusituokę (tėvystės pripažinimas) pateikiama: vaiko gimimo pažymėjimas, tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, notaro patvirtintas prašymas tėvystei pripažinti; - kai motina yra vieniša pateikiama: vaiko gimimo pažymėjimas ir motinos asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Jeigu vaiko motina yra išsituokusi, pateikiamas ištuokos liudijimas. Jeigu vaiko gimimą registruoja vaiko tėvų artimieji, pateikiamas pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Jeigu vaikas gimė negyvas, pateikiamas medicininis perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu tėvai nesutaria dėl vaiko vardo ar pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo sprendimo nutarties suteikti vaikui vardą ar pavardę. II. Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Jeigu vaiko tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o vaiko motina yra užsienio valstybės pilietė, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą. Jeigu tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą. Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Neleidžiama registruoti tėvystės pripažinimą negyvam gimusiam ar mirusiam vaikui. III. Įvaikinimo registravimas Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Jeigu vaiko gimimas įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Registruojant įvaikinimą, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.. IV. Santuokos registravimas Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje arba norinčių susituokti pasirinktoje vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Ši vieta turi būti civilinės metrikacijos skyriaus registruojančios santuoą, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje. Jeigu susituokiantieji ar jų tėvai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuoka registruojama paskutinės susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos skyriuje. Norintieji susituokti civilinės metrikacijos skyriui nustatytos formos prašymą paduoda asmeniškai, pateikdami : asmens tapatybes patvirtinačius dokumentus, gimimo liudijimus, ištuokti asmenys- ištuokos liudijimus, našliai- sutuoktinio mirties liudijmą.. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš jų nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba atsiima prašymą. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip 1 mėnesiui nuo prašymo padavimo datos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviems liudytojams. Esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, vaiko gimimas, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip 3 mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą) ir pateikus dokumentą, patvirtinantį nurodytą priežastį, civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas turi teisę registruoti santuoką nepraėjus 1 mėnesiui, bet ne anksčiau kaip po 2 savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje per 10 dienų po santuokos sudarymo. Santuokos pradžia laikoma bažnytiniame santuokos liudijime nurodyta santuokos data. Jeigu šis terminas praleidžiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje. Jeigu vienas iš susituokiančiųjų yra laisvės atėmimo vietoje, pateikus tai patvirtinantį dokumentą, santuoką registruoja laisvės atėmimo vietos civilinės metrikacijos skyrius. V. Santuokos nutraukimo registravimas Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas nenusprendė kitaip. Kiekvienam buvusiam sutuoktiniui išduodamas ištuokos liudijimas. VI. Mirties registravimas Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje, pateikus medicininį mirties liudijimą ir mirusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Asmenų, mirusių laisvės atėmino vietoje, mirtį registruoja vietovės, kurioje yra laisvės atėmino vieta, civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis laisvės atėmimo vietos administracijos pranešimu ir medicininiu mirties liudijimu. Lietuvoje mirusiųjų kitų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės mirtys registruojamos tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių. VII. Civilinės būklės įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas Civilinės būklės įrašai papildomi, ištaisomi ir keičiami , jeigu tai pagrįsta dokumentais ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo , civilinės metrikacijos skyriuje pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas sprendžiamas teismine tvarka. Mirusiųjų asmenų civilinės būklės įrašus turi teisę papildyti, ištaisyti ar pakeisti įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai arba jų atstovai. Jei civilinės būklės įrašas yra dingęs, jį papildyti, ištaisyti ar pakeisti leidžiama tik po to,kai jis nustatyta tvarka yra atkurtas. Civilinės būklės įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi: - naujai paaiškėjus duomenims apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį; - tėvų pageidavimu vaiko iki 7 metų amžiaus gimimo įrašas pildomas antruoju vardu arba atsisakoma antro vardo; - asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpintas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė, - asmens vardas, pavardė jo civilinės būklės įrašuose suvienodinama su vardu, pavarde, įrašytais jo asmens tapatybės dokumente; - padaryta klaida , registruojant civilinės būklės įrašus; - nepilnamečių vaikų civilinės būklės įrašai tikslinami pasikeitus įrašams tėvų civilinės būklės įrašuose; - Teisingumo ministerijos leidimu pakeistas asmens vardas, pavardė ar tautybę, - pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo, - pakeista vaiko pavardė, jo tėvams pasikeitus pavardes; - vykdomas teismo sprendimas. Asmens ar jo atstovo prašymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės įrašą civilinės metrikacijos skyrius privalo išnagrinėti per 1 mėnesį nuo prašymo padavimo datos. Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VIII. Civilinės būklės įrašų atkūrimas Civilinės būklės įrašai atkuriami asmens, kurio įrašas neišliko, prašymu arba vykdant teismo sprendimą. Prašymą atkurti civilinės būklės įrašą asmuo pateikia savo gyvenamosios vietos civilinės metrikaccijos skyriui. Civilinės būklės įrašo neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos. Atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodoma remiantis santuokos įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi-gydytojų konsultacinės komisijos išvada. Atkuriant santuokos įrašą, sutuoktinių vardai ir pavardės nurodomi remiantis jų gimimo įrašais, bažnytinės santuokos, sudarytos laikotarpiu nuo 1940-08-16 iki 1944-07-08 ir nuo 1992-11-02 iki 2001-06-30, - bažnytiniu santuokos liudijimu, asmens tapatybės dokumentu, teismo sprendimu. Atkuriant mirties įrašą, asmens vardas, pavardė ir gimimo data nurodomi remiantis jo gimimo ir kitais civilinės būklės įrašais, bažnytiniais mirties registravimo ir palaidojimo dokumentais, archyvų ir teisėsaugos institucijų pažymomis, teismo sprendimu. IX. Civilinės būklės įrašų anuliavimas Civilinės būklės įrašas anuliuojamas (panaikinamas) civilinės metrikacijos skyriaus iniciatyva, teismo sprendimu, asmens prašymu. Prašymą anuliuoti civilinės būklės įrašą asmuo pateikia savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriui. Civilinės būklės įrašas anuliuojamas, jei: - paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašyti du vienodi įrašai; - paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno sutuoktinio mirties; - vykdomas teismo sprendimas dėl civilinės būklės įrašo neteisingumo, santuokos pripažinimo negaliojančia, asmens pripažinimo mirusiu, žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo; - buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės įrašas ir randamas pirminis civilinės būklės įrašas. X. Pakartotinių liudijimų išdavimas Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis civilinės būklės įrašais, išduoda pakartotinius civilinės būklės įrašų liudijimus. Pakartotiniai liudijimai, išskyrus gimimo ir mirties liudijimus, išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės įrašas. Pakartotinis gimimo liudijimas, išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams. Globojamų asmenų pakartotiniai gimimo liuidijimai išduodami jų globėjams ir rūpintojams, taip pat globos ir rūpybos institucijoms. Mirusio asmens pakartotinis gimimo liudijimas neišduodamas. Išduodamas įrašo išrašas. Pakartotiniai mirties liudijimai išduodami mirusiojo įstatytiminiams ir testamentiniams įpėdiniams. Santuokos pabaigos arba jos pripažinimo negaliojančia atveju pakartotinis santuokos liudijimas neišduodamas. Buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas įrašo išrašas arba atitinkamas pažymėjimas. Asmuo (arba jo įgaliotas asmuo), norintis gauti pakartotinį liudijimą, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos arba į civilinės būklės įrašą įrašiusį civilinės metrikacijios skyrių. Prašyme gauti pakartotinį liudijimą turi būti nurodoma: -pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, - asmens, kurio liudijimo prašoma, vardas, pavardė, tėvo vardas, kokio liudijimo prašoma, - kur ir kokiame civilinės metrikacijos skyriuje ar religinėje bendruomenėje įregistruotas civilinės būklės įrašas pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, - civilinės būklės įrašo įrašymo metai. Civilinės metrikacijos skyrius, pakartotinį liudijimą nusiunčia pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriui ar konsului per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie tai raštiškai informuodamas pareiškėją. Prireikus iš užsienio valstybių institucijų gauti civilinės būklės įrašų nuorašus ar liudijimus, asmenys užsienio valstybių institucijas gali kreiptis tiesiogiai arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. XI. UŽSIENYJE SUDARYTŲ CIVILINĖS BŪKLĖS ĮRAŠŲ APSKAITYMAS Lietuvos Respublikos piliečių po 1991-03-11 užsienio valstybėse įregistruoti civilinės būklės įrašai privalo būti įtraukti į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Jeigu užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl jų įregistruotų civilinės būklės įrašų įtraukimo į apskaitą turi kreiptis į paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių. Prašymus dėl įtraukimo į apskaitą gali pateikti pareiškėjas, jo įgaliotas asmuo arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, notariškai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip. Pastaba: Už pirminius gimimo ir mirties liudijimus mokėti nereikia, o už visus kitus išduodamus dokumentus, mokama pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme numatytus mokesčius. Skyriaus vedėja Aldona Taurienė |