Istoriniai šaltiniai liudija, kad dabartinio Kaišiadorių dvaro vietoje jau 1531 m. buvo totoriams priklausęs dvaras, o pats Kaišiadorių vietovardis dokumentuose pirmąkart paminėtas 1590 m.: Košeidarova (1590 m. lapkričio 17 d. dokumente dėl Navasodų kaimo paskyrimo kuopos susirinkimo punktu Košeidarova nurodoma tarp jam pavaldžių gyvenamųjų vietovių). Be to, nurodoma, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės sąrašuose 1565 m. ir 1567 m. užrašytas šiose vietose gyvenęs totorius Choišadar Momulevič. Šio totoriaus vardu vėliau ir imtas vadinti jam priklausęs dvaras.

   Akivaizdu ir tai, kad tose vietose gyvenęs totorius Chaišadaras (ar Choišadaras) Momulevičius. 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Lietuvos totorių Trakų vėliavos sąraše įrašytas asmuo Choiša Darmomulevič, turintis žirgą, lanką ir kardą, 1567 m. tokio paties pobūdžio sąraše minimas totorius Šadar Momulevič, turintis žirgą, lanką, kardą ir kirvį. Tokie užrašymai laikytini kiek netiksliais rankraščio įrašų perteikimais ir neabejotinai suponuoja to paties asmens įvardijimą Choišadar Momulevič. Šių totoriškų asmenvardžių tikrumą patvirtina ir jau minėtas kito totoriaus nurodymas 1567 m. LDK kariuomenės Lietuvos totorių sąraše, kur užrašytas asmuo Isup Chašaidarevič, atsiuntęs tarną (nes pats neturįs kojos) su žirgu, lanku ir kardu. Lenkų istorikas S. Dziadulewiczius pateikia duomenų apie visą Chaišadarovičių ar Choišadarovičių (jo vadinamų Chaszajdarowicze) giminę. Teigiama, jog giminės pradininkas - XVI a. pirmame ketvirtyje gyvenęs Momul v. Mamlecz Jakubowicz Kalina, kurio sūnus ir buvo 1567 m. LDK kariuomenės sąraše minimas Chaišadaras (Chaszajdar). Pastarojo sūnus buvo Mustafa, kurio vienas iš keturių sūnų - Jachija - 1670 m. minimas kaip Verdasavos (esančios Trakų paviete, dabartinių Kaišiadorių apylinkėse) valdytojas. Ši giminė Lietuvoje žinoma iki 1666 m., vėliau apie ją nieko negirdėti. Verdasava buvusi šalia Kaišiadorių dvaro, kurį greičiausiai ir valdė tas pats Jachija, ar netgi tas pats kelis vardus turėjęs dvaras, nes 1787 m. minimas palivarkas Podlamienje-Werdasowo (ili Koszeydary). Taigi Chaišadaro (Choišadaro) ir kitų Chaišadarovičių (Choišadarovičių) sąsajos su Kaišiadorių dvaru yra neabejotinos. Be to, tampa akivaizdu, kad asmens įvardijimus Choiša Darmomulevič ir Šadar Momulevič iš tikro reikia skaityti kaip Choišadar Momulevič, t.y. asmens Momul Jakubowicz Kalina sūnus.

   Trumpai apžvelgus istorinius Chaišadaro (Choišadaro) Momulevičiaus ir kitų Chaišadarovičių (Choišadarovičių) giminės asmenų ryšių su Kaišiadorių dvaru aspektus konstatuotina, kad istoriškai vardo Kaišiadorys kilmės iš totorių asmenvardžio galimybė yra labai įtikima. Istorinius duomenis apie šią vietovardžio kilmę pateikė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Rolandas Gustaitis, medžiagą lingvistiniu aspektu išanalizavo dr. Laimutis Bilkis. Paneigiamas anksčiau vyravęs prof. A. Vanago teiginys, kad vardas Kaišiadorys atsirado bene tik XIX a. antrojoje pusėje. Tuo tikslu aptartinas miesto vardo gyvosios kalbos formos bei istorijos šaltiniuose užrašytų jos variantų santykis su totorių asmenvardžiais Choišadar (rus.), Chašaidar (rus.), Chaszajdar. Pirmiausia pritartina A. Vanago nuomonei, kad vietinių gyventojų lietuvių vartota ir vartojama lytis yra Kaišiadorys. Tą rodo 1935, 1936 m. šio vietovardžio užrašymai iš gyvosios kalbos. Įrašai istorijos dokumetuose kur kas dažniau atspindi šaknį kaš-: Kašeidarova (rus.) 1590 m., Košedary (rus.) 1895 m., Kašeidary, Kaszeydary 1744 m., Kaszedary 1795 m.; tačiau yra užrašymų, atitinkančių šaknį kaiš- - plg. Kayszedary 1826 m. Turint omenyje tai, kad pirmąkart (1565 m.) minimas asmenvardis užrašytas su dvigarsiu - Choišadar Momulevič (rus.), o vietovardžio gyvosios kalbos forma bei kai kurie istorijos šaltinių duomenys taip pat paliudija dvigarsį ai, galima daryti prielaidą, jog lietuviška urbanonimo forma su kaiš- ir buvo pirminė. S. Dziadulewicziaus vartoti asmenvardžio variantai su monoftongu Chaszajdar, Chaszajdarowicze, matyt, buvo suponuoti vėlesnių užrašymų (Chašaidarevič ar pan.), be to, jam nebuvo žinomas 1565 m. įrašas su dvigarsiu. Istorijos šaltiniuose slavų kalbomis užrašytos vėlesnės asmenvardžio, taip pat miesto vardo formos gali būti monoftongizacijos pasekmė. Kaišiadorių kilmės pagrindu laikant totorių asmenvardį *Chaišadaras ar *Choišadaras reikia kalbėti ne apie vietovardžio slavinimo, bet lituanizavimo dalykus. Čia išskirtini du reiškiniai: žodžio pradžios ch virtimas k ir segmento -dar- virtimas į -dor-, tiksliau a į o. Jų priežastis galima paaiškinti ir lietuvių kalbos ir konkrečiai lietuvių vietovardžių kontekste.

   Pastebėtina, jog šis kitimas savaip pagrindžia nelietuvišką vietovardžio Kaišiadorys kilmę, t.y. ryšį su aptartu totorių asmenvardžiu. Kaip jau minėta, visi urbanonimo užrašymai slavų kalbomis istorijos šaltiniuose yra tik su a (-dar-) - Košeidarova (rus.), Košedary (rus.), Kašeidary (rus.), Kaszeydary, Kaszedary, Kayszedary. Jeigu šis segmentas tikrai būtų susijęs su liet. daryti (A. Vanago hipotezė), tai lietuviškoje vardo formoje a veikiau ir turėtų būti išlaikytas. Tačiau šiuo atveju kaip ir daugelyje kitų skolinių (slavizmų) jis pavirtęs balsiu o. Vadinasi -dar- lietuvių tikrai suprastas kaip svetimos kalbos komponentas. Žinoma, reiškiniai ch į k, a į o būdingi lietuvių kalbos slavizmams, o šiuo atveju reikėtų kalbėti apie totoriško asmenvardžio santykį su lietuvių kalba. Tačiau reikia turėti omenyje, kad XVI a. LDK viešajame gyvenime vyravo slavų kalbos, pirmieji asmenvardžio užrašymai yra kanceliarine slavų kalba, todėl galima manyti, kad lietuvių kalboje jį galėjo paveikti tie patys kaip ir slavizmų adaptavimo dėsniai.

   Visiškai paneigtina atvirkštinė asmenvardžio ir miesto vardo chronologinių santykių galimybė, t.y. tikimybė, jog asmenvardžiai Chaišadaras (Choišadaras), Chaišadarovičiai (Choišadarovičiai) gali būti ne totoriški, o vietovardiniai, t.y. kilę nuo dvaro vardo Kaišiadórys (toks asmenvardžių susiformavimo būdas apskritai yra įmanomas). Kaip jau minėta, pirmąkart šis asmenvardis užrašytas kaip pirmasis dvinario įvardijimo narys - vardas: Choiša Darmomulevič (rus.), t.y. Choišadar Momulevič (rus.), o iš gyvenamosios vietos vardo kilęs asmenvardis galėtų būti tik antrasis (ar trečiasis) antroponimas. Be to, abejonių nekelia ir svetima asmenvardžio kilmė. Tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ ir Haidar – „liūtas“.

   Totoriškos miesto vardo Kaišiadorys kilmės galimybę paremia ir ta aplinkybė, jog jis kilmės požiūriu nebūtų koks nors ekskliuzyvus lietuvių vietovardis. Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus apylinkėse yra ir daugiau totoriškos kilmės gyvenamųjų vietų vardų, pvz., iš totorių asmenvardžių kilusiu laikomas ne tik jau minėtas kaimo vardas Ardosai, bet ir Melekonys - nuo totoriaus Melecho, be to, neabejotinai totoriškos kilmės laikytini apeliatyvinės kilmės oikonimai Kazaklioriai, Keturiasdešimt Totorių, Tatarka, Totorinė, Totoriškės.