KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Asmenys Savivaldybės administracijoje priimami:

Pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 12.45 iki 17.00 val.

Penktadienį nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 12.45 iki 15.45 val.,

Ne darbo laiku - trečiadienį iki 19.00 val. 119 kab., tel. (8 346) 204 54

Įstaigos, įmonės
  Biudžetinės įstaigos
  Švietimo įstaigos
  Kultūros įstaigos
  Neformaliojo ugdymo įstaigos
  Viešosios įstaigos
  Sveikata, medicina
  Įmonės
  Telefonai
 

Svarbi informacija

Asmenų apklausos anketa apie asmenų aptarnavimo kokybę Savivaldybės administracijoje

Prašymo forma kreipiantis į Savivaldybės merą

Prašymo forma kreipiantis į Administracijos direktorių

Vaikų priėmimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes

 

 

------------------------------------------------
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS
2015 METŲ VEIKLOS
PLANAS

ĮSAKYMAS
DĖL CIVILINĖS SAUGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO, PRIEMONIŲ PLANAVIMO IR
INFORMACIJOS TEIKIMO 2015 METAIS

------------------------------------------------
  

           
              

          

                
   

.
 
 
 
 
 
   
       

    

     

Spausdinti
eng
Versija
neįgaliesiems
GyventojamsVerslininkamsTuristams
Naujienos
Kauno regiono savivaldybių administracijų direktorių tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Kazachstaną

   2017 m. rugsėjo 4–8 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių administracijų direktorių tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Kazachstano Respubliką. Vizitas buvo skirtas kontaktų užmezgimui, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui, patirties mainams, apsilankymui parodoje EXPO 2017.


   Vizitas organizuotas įgyvendinant Regioninės plėtros strategiją (2017 m. VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros darbo planą) ir joje numatytą Kauno regiono tarptautinio bendradarbiavimo programą, skirtą plėtoti geros kaimynystės ryšius, formuoti palankų Kauno regiono įvaizdį tarptautinėje arenoje, skatinti nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir įgyvendinti darnią regiono ekonominę ir socialinę plėtrą, vystant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius įvairiose veiklos sferose.

   Vizite į Kazachstano Respubliką dalyvavo Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas, taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė ir VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros projektų vadovė Gaila Tulušienė.

   Pirmąją vizito dieną Kauno regiono delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje atstovais. Susitikime dalyvavo ambasadorius Vytautas Naudužas ir III sekretorius Adomas Davalga.

   Ambasadorius papasakojo, kad Kazachstaną ir Lietuvą sieja glaudūs ir šilti ryšiai – tiek ekonominiai, tiek ir politiniai. Kazachstanas – devinta valstybė pasaulyje pagal užimamą plotą, o joje gyvena apie 19 mln. gyventojų, atstovaujančių net 130 tautybių. Šalies sostinė nuo 1998 metų yra Astanos miestas. Kazachstano sostinė iš Almatos miesto į Astaną perkelta prezidento Nursultan‘o Nazarbayev‘o sumanymu ir, pasitelkus geriausius pasaulio architektus, per 20 metų buvo pastatytas modernus miestas, kuriame šiuo metu gyvena apie 1 mln. žmonių. Astana yra saugus miestas, o parodos EXPO 2017 metu apsauga dar labiau sustiprinta.

   Kazachstano Respublika yra moderni valstybė, kuri labai skiriasi nuo kitų Centrinės Azijos šalių. Kazachstane yra 3 oficialios kalbos – kazachų, rusų ir anglų. Šalies prezidentas Nursultan‘as Nazarbayev‘as supranta, kad siekiant sustiprinti šalį ir paversti ją konkurencinga, būtina investuoti į jaunąją kartą, todėl nuo 1994 metų vykdoma studijų užsienyje programa "Bolašak" – maždaug 3000 geriausių šalies studentų išvykta studijuoti į geriausius pasaulio universitetus ir valstybė padengia ne tik mokslo, bet ir pragyvenimo išlaidas. Pabaigę mokslus, studentai įsipareigoja grįžti į Kazachstaną ir 5 metus dirbti šalies įstaigose ir įmonėse. Programoje „Bolašak“ nuo šių metų dalyvauja ir 3 Lietuvos universitetai: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Būtina pažymėti, kad Kazachstane ypatingai vertinami lietuvių gydytojai, kurie vyksta į Kazachstaną perteikti savo žinių, o taip pat atlikti sudėtingų operacijų.

   Lietuvos investicijos Kazachstane sudaro 0,86 mln. EUR. Kazachstane veiklą vykdo nemažai įmonių iš Lietuvos – tai daugiausia statybos, maisto perdirbimo įmonės. Lietuvos ir Kazachstano prekyba yra tokia pati kaip ir Kazachstano – Lenkijos, kas rodo, jog Kazachstanas yra patraukli rinka Lietuvos verslui. Ambasadorius pastebėjo, kad viena iš kliūčių dar sėkmingiau plėtoti verslą tarp Kazachstano ir Lietuvos – susisiekimas ir sudėtinga logistika. Tai lemia, kad net 44 proc. prekių kainos Kazachstane sudaro logistikos išlaidos, dėl ko ženkliai išauga užsienio prekių kaina. Kazachstano vyriausybė tai supranta ir deda dideles pastangas, kad supaprastintų prekių gabenimą į jų šalį ir iš jos. Jau kurį laiką per Kazachstano teritoriją konteineriniai traukiniai iš Kinijos vyksta į Europą, taip pat ir į Lietuvą. Ambasadorius taip pat pažymėjo, kad Kazachstane kurti verslą padeda ir tai, kad šioje valstybėje suvokiama, kad naftos verslas negali būti vienintelė pramonės šaka, todėl didelis dėmesys skiriamas ir kitoms šakoms – turizmui, žemės ūkiui. Nežiūrint į tai, kad Kazachstanas yra turtingas gamtos ištekliais (retieji metalai (titanas), juodieji ir spalvotieji metalai, nafta ir t.t.), pasak p. Naudužo, gyvenimo lygis Lietuvoje yra žymiai aukštesnis nei Kazachstane. Vidutinis atlyginimas šalyje – apie 200 JAV dolerių, o minimalus atlyginimas – 60 JAV dolerių. Tačiau šalyje pigūs komunaliniai mokesčiai, taip pat nebrangus benzinas (apie 0,5 EUR/l). Kazachstano valdžia vykdo įvairias socialines programas, siekdama padėti gyventojams, pvz., suteikia galimybę įsigyti būstą išsimokėtinai, nemokant palūkanų. Tai yra didelė pagalba, kadangi banko paskolos yra labai brangios.

   Svarbu paminėti, kad šalyje daug dėmesio skiriama sporto populiarinimui ir jaunimo užimtumo skatinimui, pasitelkiant sportą. Didžiuosiuose šalies miestuose statomi stadionai, sporto aikštynai bei kita infrastruktūra, kuri leistų sportu užsiimti kaip galima didesniam skaičiui gyventojų. Sportas siūlomas kaip alternatyva narkotikams, kurie yra didelė problema Kazachstane.  

   Kauno regiono savivaldybių administracijų direktoriai taip pat domėjosi, ką galvojama daryti su infrastruktūra ir pastatai, kurie buvo įrengti EXPO parodai. Ambasadorius papasakojo, kad yra nuspręsta EXPO parodos pastatuose įkurti verslo centrą.

   Antrąją vizito Kazachstane dieną delegacija vyko į Karagandą – miestą nutolusį nuo sostinės Astanos 215 km ir įkurtą tik 1934 metais. Kelionės į Karagandą tikslas buvo susitikti su lietuviais, gyvenančiais Kazachstane bei aplankyti vietas, kuriose sovietų laikais buvo tremiami ir kalėjo lietuviai. Kauno regiono delegacija susitiko su Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininku ir Lietuvos Respublikos garbės konsulu Kargandoje p. Vitalijumi Tvarijonu bei kitais bendruomenės nariais. Oficialiais duomenimis Kazachstane šiuo metu gyvena apie 7000 lietuvių, kurių dauguma – tremtinių palikuonys. Didžioji dalis lietuvių bendruomenės susitelkusi Karagandos mieste (2000 žmonių) ir ji palaiko artimus ryšius su Lietuva, lankosi joje, puoselėja tautiškumą, veikia net vaikų folkloro ansamblis. Kauno regiono delegacija apžiūrėjo bendruomenės pirmininko senelio statytuose namuose įrengtus Lietuvių namus, kuriuose renkasi lietuvių bendruomenė. Pono Vitalijaus Tvarijono iniciatyva kuriamas visas lietuvių miestelis – šiais metais buvo atidarytas naujas šiuolaikiškas pastatas, kuriame taip pat vyks bendruomenės susitikimai, bus vykdoma švietėjiška veikla, puoselėjama lietuvybė. Lietuvių bendruomenės nariai papasakojo apie savo gyvenimą Kazachstane, apie tai, kad daugelis norėtų grįžti į Lietuvą. Deja, dauguma jų jau nekalba lietuviškai, tačiau stengiasi, kad jų vaikai išmoktų lietuvių kalbą – šiuo metu 200 vaikų lanko lietuvių kalbos pamokas. Be to, kai kurie siunčia vaikus mokintis į Lietuvą, palaiko ryšius su giminėmis Lietuvoje.

   Kauno regiono delegacija taip pat apsilankė netoli Karagandos esančiame Dolinkos kaime – čia išlikusiame administraciniame Karlago lagerio pastate įkurtas muziejus, atkurtos kalinių gyvenimo ir bausmės vietos. Karagandos lagerių sistema, vadinta Karlagu, pradėjo veikti dar 1931 m. gruodžio 19 d. ir jį sudarė 26 lagerių skyriai su 192 lagpunktais. Manoma, kad iki 1948-ųjų čia kalėjo beveik 700 tūkst. kalinių, tarp jų per 81 tūkst. lietuvių.

   Vėliau Kauno regiono delegacija apsilankė Spasko (neįgaliųjų lageris SPASKAS įsteigtas po Antrojo pasaulinio karo) kapinėse, kuriose tebesiilsi tūkstančiai čia kalėjusių įvairių tautybių tremtinių. Antkapiai čia skirti ne žmonėms, o tautoms, kadangi žmonių palaikai būdavo tiesiog suverčiami į bendras kapavietes. Spasko lageryje daugiausia buvo kalinami Lietuvos partizanai, jų rėmėjai bei ryšininkai, taip pat nemažai - kariškių, kunigų bei kitų inteligentijos atstovų. Įamžinti Kazachijos lageriuose kalėjusių lietuvių atminimą pradėta dar 1990 metais. Tais metais Kazachstane – plačiai išsimėčiusiuose buvusiuose Kazachijos lageriuose lankėsi Lietuvos ekspedicija, kurios dėka lagerių vietos buvo pažymėtos atminimo ženklais, kryžiais ir kryželiais. Ilgainiui aplink lietuvių paliktus ženklus pradėjo formuotis ištisi memorialai, paminklus statė šalys, kurių piliečiai kalėjo šiuose lageriuose. Dabar kapaviečių laukas Spaske – tarptautinio memorialo vieta. Čia kalėjusiesiems ir mirusiesiems lageryje paminklus pastatė Vokietija, Vengrija, Lenkija, Prancūzija, Ukraina, Suomija, Italija, Rumunija ir kitos šalys. Šiuo metu tarptautinio memorialo vietoje Spaske nukentėjusiesiems nuo komunistinio teroro pastatyti 26 šalių paminklai.

   Paskutinę vizito Kazachstane dieną Kauno regiono delegacija vyko į parodą EXPO 2017 (paroda veikė iki rugsėjo 11 dienos), kur Kauno regiono savivaldybių administracijų direktorius pasitiko Lietuvos ekspozicijos komisaras Romas Jankauskas ir supažindino su Lietuvos paviljonu. Šių metų parodos tema – „Ateities energija“. Paviljone supažindinama su Lietuvos energetikos raida, inovacijomis ne tik energetikoje, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, supažindinama su lazeriais – Lietuvoje pagaminama dešimtadalis visų mokslui skirtų lazerių. Parodos lankytojus labiausiai sužavėjo lazerių šviesos, kurios nukelia į begalybę ir su hipnotizuojančia, specialiai šiai instaliacijai sukurta kompozitoriaus Sauliaus Petreikio muzika tarytum ištrina laiko ribas. Paviljono lankytojų taip pat laukia ir kitos atrakcijos: virtualios realybės akiniai nuskraidina stebėti Lietuvos gamtos ar „plaukioti“ tarp Mykolo Konstantino Čiurlionio paveikslų.

   Svarbu paminėti, kad Lietuvos paviljonas „EXPO 2017“ parodoje Kazachstano sostinėje Astanoje buvo minimas tarp populiariausių, lankomiausių ir įdomiausių, be to, jis pelnė pagrindinį  apdovanojimą „Elementų ir detalių" kategorijoje už LED šviesų instaliaciją, simbolizuojančią lazerio gimimą.

   Vėliau Kauno regiono savivaldybių administracijų direktoriai, lydimi Lietuvos paviljono darbuotojų, aplankė Kazachstano, Latvijos, Šveicarijos, Monako paviljonus. Daugiausiai laiko Kauno regiono delegacija skyrė Kazachstano Respublikos paviljonui, kuris pribloškia savo dydžiu ir panaudotų technologijų novatoriškumu. Kazachstano paviljonas „Nur Alem“ yra svarbiausias EXPO 2017 parodos komplekso elementas ir architektūrinis simbolis. Tai didžiausias pasaulyje sferinis statinys, kurio diametras – 80 metrų, o aukštis – 100 metrų. Pirmame pastato aukšte lankytojai supažindinami su šalies istorija, kultūra, tradicijomis, lankytinomis vietomis ir pastarųjų metų pasiekimais. Tuo tarpu pačioje Sferoje įrengtas Ateities muziejus, kuris, pasibaigus parodai, taps svarbiu tyrimų, inovacijų ir kultūros centru. Sferoje arba Ateities muziejuje – aštuoni aukštai, kuriuose, pasitelkiant skaitmenines, interaktyvias technologijas, pristatomos svarbiausios energijos rūšys – saulės, biomasės, vėjo, vandens, kinetinė. Moderniais liftais Sferos lankytojai pakeliami į viršutinį pastato aukštą, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabūs EXPO parodos ir viso miesto vaizdai. Sferos konstrukcijos išskirtinumas yra tai, kad šis statinys yra pirmasis pasaulyje uždaras sferinis statinys, o jo fasade integruoti foto galvaniniai elementai, paverčiantys saulės energiją į elektros. Be to, viršutinėje sferos dalyje įrengti du vėjo generatoriai. Taigi, galima drąsiai teigti, kad Kazachstano paviljonas parodoje EXPO 2017 daugiau nei puikiai atspindi „Ateities energijos“ temą.

   Apžiūrėję paviljonus, Kauno regiono delegacijos nariai dalyvavo Lietuvos Santarvės fondo įsteigto apdovanojimo įteikimo ceremonijoje, kurią organizuoti padėjo Lietuvos Respublikos     ambasada Kazachstano Respublikoje ir Lietuvos paviljonas EXPO. Santarvės ordinas "Už santarvės puoselėjimą" ("Pro augenda concordia") buvo įteiktas p. Abajui Baigenžinui (Abay Baigenzhin), asmeniniam Kazachstano prezidento gydytojui, kuris taip pat yra ir LR garbės konsulas Astanoje. Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo LR ambasadorius Kazachstane Vytautas Naudužas, Kazachstano vyriausybės atstovai, svečiai iš Lietuvos ir Kazachstano. Poną Abajų Baigenžiną taip pat pasveikino Kauno regiono savivaldybių administracijų direktorių delegacija – sveikinimo žodį tarė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

 

Kauno regiono plėtros agentūros informacija



 

 

 

 

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

 
Registruotiems
Prisijungti per VAIISIS

Renginių
kalendorius

P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
Naujienų prenumerata

Įveskite savo el. pašto adresą ir gaukite
Mūsų naujienas pirmieji


 
RSS naujienos



 Surask mus "Facebook"





  

 































  

   




  










      
         

   

      

   







Lygių galimybių
kontrolieriaus tarnyba

        

Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Katedros g. 4, LT- 56121 Kaišiadorys. Tel. (8 346) 20 480; (8 346) 20 441. Faksas (8 346) 51 244 meras@kaisiadorys.lt
dokumentai@kaisiadorys.lt
Juridinių asmenų registras, kodas 188773916. © Kaišiadorių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.