INFORMACIJA APIE VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą. Tačiau naudojantis šia pagalba negalima tikėtis, kad Jūsų interesai bus ginami ir teisme. Valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje teikia Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Angelė Balnienė (1 aukštas, 121 kab.). Kreiptis galima kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 valandos, penktadienį iki 15.45. Pietų pertrauka nuo 12 iki12.45. Registruotis pirminei teisinei pagalbai gauti galima iš anksto telefonu (8 346) 20 445 arba elektroniniu paštu angele.balniene @ kaisiadorys.lt Kam ir kokiomis sąlygomis teikiama pirminė teisinė pagalba? Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą. Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Tereikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminės teisinės pagalbos turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, kuri gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo jam padeda surašyti ar pats surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba; 3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tuomet, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tiesa, įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų turtą ir metines pajamas: 1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas; 2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje; 3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą; 4) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose; 5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; 6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti; 8) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; 9) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą; 10) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais); 11) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu; 12) asmenys bylose dėl gimimo registravimo; 13) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja ir pačią pagalbą skiria Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Kęstučio g. 21, Kaunas, tel./fax. (8 37) 428403) Norint gauti antrinę teisinę pagalbą, reikia pateikti Tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymo forma Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimo iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dokumentų gavimo dienos. Apie sprendimą Tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai, su kuriais Tarnybos yra sudariusios sutartis. Kas sumoka už teisinę pagalbą? Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos atsižvelgiant į asmenų turto ir pajamų lygį. Išskiriami tik du asmens turto ir pajamų lygiai. Pirmasis lygis - kai valstybė garantuoja ir finansuoja 100 procentų, antrasis lygis – 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pateikiame vieno asmens pajamų skaičiuoklę antrinei teisinei pagalbai gauti: |
Antrinė teisinė pagalba
| I lygis
(100 % apmokama) | II lygis
(50 % apmokama) | | Per metus (Lt) | Per mėnesį (Lt) | Per metus (Lt) | Per mėnesį (Lt) | | 1 asmens pajamos | 6400 | 533 | 9600 | 800 | | +1 išlaikytinis | 8800 | 733 | 13200 | 1100 | | +2 išlaikytiniai | 11200 | 933 | 16800 | 1400 | | +3 išlaikytiniai | 13600 | 1133 | 20400 | 1700 | | +4 išlaikytiniai | 16000 | 1333 | 24000 | 2000 | Papildomos informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto tinklalapyje www.teisinepagalba.lt . | 
