Kaišiadorių rajono turizmo apžvalga

Kaišiadorys įsikūrę tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Apylinkes juosia Kauno marios, Nemuno ir Neries upės, čia praeina pagrindiniai Lietuvos keliai, o geležinkelio nutiesimas turėjo lemiamos reikšmės miesto augimui. Tad neatsitiktinai Kaišiadorių herbe - stilizuotos žirgų-traukinių figūros. Rajonas ribojasi su Kauno, Prienų, Širvintų, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybėmis.

Rajono centro vardas – Kaišiadorys unikalus dėl vardo arabiškos kilmės, kuris kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI amžiuje, vardo Chaišadaras. Totorių, čia atvykusių Vytauto Didžiojo laikais ir ištikimai gynusių Lietuvą nuo užpuolikų, kadaise buvo gausiai gyventa ne tik dabartinių Kaišiadorių apylinkėse, bet ir šiaurinėje rajono dalyje.

Kaišiadorys istoriniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1590 m., tačiau kaip miestelis išaugo po 1860 m. – nutiesus geležinkelį ir įkūrus geležinkelio stotį. 1919 m. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920–1939 m. Kaišiadorys buvo apskrities centras. Kaišiadorys 1926 m. tapo vyskupijos centru. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m.) – vyskupijos centras.

Šio krašto žemėje išaugo Lietuvos dvasios vienytojas kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, dirbo arkivyskupas Teofilius Matulionis. Čia mokėsi ir vaikystę praleido lietuvių literatūros klasikas Jonas Aistis, keleta metų praleido poetas Antanas Baranauskas, Kaišiadoryse pirmuosius savo literatūrinius kūrinius rašė Antanas Škėma. Čia gyveno ir pradėjo savo sportinį kelią krepšininkas Ramūnas Šiškauskas.

Be didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries, rajonu teka Strėva, Lapainia, Žiežmara, Lomena ir kitos. Kraštą puošia Žaslių, Kalvių, Neprėkštos, Švenčiaus, Gabio ir kiti ežerai.

Rajone gausu gamtinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų, kurie įdomūs turistams: unikalus, kaip spėjama vienintelis Lietuvoje, meteoritinės kilmės Kaukinės ežeras, storiausia Lietuvos pušis auganti Rumšiškių miške, aukščiausia Kauno marių atodanga – Mergakalnis – apipinta legendomis, o atsiveriantis vaizdas leidžia pamatyti gamtos grožį.

Padalių kaime iki šiol veikia vienintelis Lietuvoje lyninis keltas per Nerį. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse – mėgstama vieta ekskursijoms.

Jau viduramžiais buvo žinomi ežeringieji Žasliai, panemunių Rumšiškės ir Darsūniškis, kelių sankryžoje esantys Žiežmariai ir Kruonis. Tikrai verta pamatyti kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse įkurtą sakralinį Rožinio slėpinių kelią ir rekolekcijų namus, kuriuose veikia kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinė bei rožinių ekspozicija. Verta aplankyti Laukagalio akmenį, kuris primena senąjį pagoniškąjį tikėjimą, Kalvių bažnyčią, kuri yra viena iš dviejų rotondinių bažnyčių Lietuvoje.

Kaišiadorių rajone prasidėjo didikų Oginskių istorija Lietuvoje: dar ir šiandien Uogintų kaimas, kuriame apsigyveno pirmieji Oginskiai, Kruonio pilies liekanos, švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia Kruonyje, Mūro Strėvininkų dvaras primena šios giminės ištakas ir atliktus darbus.

Ir dar daug legendų ir istorijų nebyliai mena vaizdingame rajono kraštovaizdyje išsidėstę senovės pastatai, piliakalniai, akmenys, kapai, vienuolynai.

Viena svarbiausių traukos vietų – Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, garsus tiek savo nuolatinėmis ekspozicijomis, tiek vykstančiais tradiciniais renginiais, puoselėjančiais senovės lietuvių tradicijas. 195 ha plote įsikūrę visi Lietuvos regionai. Muziejuje pateikiama daugiau nei 88000 eksponatų. Rumšiškių centre veikia ir poeto J. Aisčio muziejus, su  Kaišiadorių praeitimi galima susipažinti  Kaišiadorių muziejuje, Brazauskų namuose – muziejuje.

Rajono gyventojai ir svečiai gali turiningai pakeliauti pėsčiomis, automobiliu ar dviračiu Turizmo ir verslo informacijos centro parengtais maršrutais. Maršrutų aprašymus rasite čia: http://turizmas.kaisiadorys.lt/index.php?785424950

Pailsėti ir papramogauti Kaišiadorių rajone kviečia 20 kaimo turizmo sodybų. Nakvynę siūlo 7 viešbučiai ir moteliai. Numalšinti troškulį ir skaniai pavalgyti galite 18 kavinių ir restoranų. Ieškantiems pramogų Kaišiadorių mieste duris atvėrė pramogų ir konferencijų centras.

Aktyvaus poilsio megėjai gali leistis į žygius baidarėmis Strėvos upe, skrydžius oro balionu, išvykas visureigiais. Daugiau informacijos apie rajono turizmą Jums suteiks Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, tel. (8 346) 60 466, el.p. turizmas@kaisiadorys.lt ir portale http://turizmas.kaisiadorys.lt

Lankytinos vietos

Lietuvos liaudies buities muziejus

L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r., tel. (8 346) 47392

Kaišiadorių muziejus
Gedimino g. 85, Kaišiadorys, tel. (8 346) 54161

Rumšiškių Jono Aisčio muziejus
J.Aisčio g.1, Rumšiškės, Kaišiadorių r., tel. (8 346) 47611

Brazauskų namai-muziejus

J.Biliūno g. 26, Kaišiadorys, tel. (8 346) 51747

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio II k., Kaišiadorių r., tel. (8 528) 30259

Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija

Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse.
Laptevų jūros tremtinių brolija "Lapteviečiai", tel. (8 37) 332743

Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras

Gedimino g. 48, Kaišiadorys, tel. (8 346) 60466

Kiti pažintinio turizmo objektai:

Kaišiadorys
Kristaus atsimainymo katedra
Vyskupijos kurija
Partizanų koplyčia Kaišiadorių kapinėse

Kaišiadorių muziejus

Brazauskų namai-muziejus
Geležinkelio viadukas

Kruonio seniūnija
Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Darsūniškio piliavietė

Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčia
Kruonio pilies liekanos
Partizanų žuvimo vieta Gojaus miške
Maisiejūnų piliakalnis

Migonių piliakalnis
Darsūniškio miestelio vartai
Darsūniškio (Atmainų) pilkapynas
Kalvių  Šv. Apaštalo Antano Paduviečio bažnyčia

Rokiškių piliakalnis

Tadaravos I-ojo pasaulinio karo karių kapai

Paparčių seniūnija
Buvusio Dominikonų vienuolyno liekanos

Vienuolyno kapinių koplyčia 
Paparčių piliakalnis

Paparčių kaimo kapinių kolumbariumas
I -ojo pasaulinio karo karių kapai Dainavoje
Aušrinės Marijos vienuolynas, Betliejaus Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir Šv. Brunono seserų kongregacija

Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Rumšiškių seniūnija
Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo  bažnyčia  
J. Aisčio kapas Rumšiškių kapinėse
J. Aisčio tėviškės sodybvietė Dovainonyse
Dailininko V. Didžioko memorialinis namas Dovainonyse
I -ojo pasaulinio karo karių kapai Dovainonyse
Mergakalnis - kraštovaizdžio objektas Dovainonyse

Rumšiškių miško pušis

Antakalnio dešimtkamienė liepa

Senojo kelio Alytus – Kaunas atkarpa

Pravieniškių seniūnija
1941 m. aukų atminimo paminklas ir žydų genocido aukų kapai Pravieniškėse

II pasaulinio karo lakūnų žuvimo vieta
Paminklas Lietuvos tūkstantmečiui ir Baltijos kelio 20-mečiui atminti

Žaslių seniūnija

Budelių piliakalnis
Guronių alkakalniai

Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškės sodybvietė Guronyse. Rožinio slėpinių parkas

Laukagalio akmuo su dubenėliais, vadinamas Didžiuoju

Padalių keltas per Nerį

Žaslių Šv. Jurgio Bažnyčia

Žaslių žydų kapinės

Naujažerio akmuo su ženklais

Žiežmarių ir Žiežmarių apylinkės seniūnijos
Laisvės paminklas
Bačkonių buvusio dvaro parkai
I -ojo pasaulinio karo karių kapai Bačkonyse
Mūro Strėvininkų piliakalnis
Oginskių rūmai Mūro Strėvininkuose
Mūro Strėvininkų Sentikių cerkvė
Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Žiežmarių dvaras

Žiežmarių sinagoga

Žydų genocido aukų kapai Strošiūnų šile

Palomenės seniūnija

Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Palomenės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė

Gegužinės Viešpaties apreiškimo šv. Mergelei Marijai bažnyčia

Palomenės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė

Šilonių (Jačiūnų) brasta, vadinama Velnio tiltu

Nemaitonių seniūnija

Kaukinės ežeras „Žiedelis“

Dūdiškių sentikių cerkvė

Ringailių akmuo su "Marijos pėda" arba "Čigonės pėda"

Nemaitonių akmuo su dubeniu

Žydiškių akmuo su ženklais

Daugiau informacijos apie rajono turizmą: http://turizmas.kaisiadorys.lt