Svarbiausios Kaišiadorių rajono istorinės datos ir įvykiai

1348 02 02 – tarp Lietuvos (LDK) ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių prie Strėvos upės įvyko Strėvos mūšis. Mūšyje žuvusio kunigaikščio Narimanto vardu pavadinta viena gatvė Žiežmariuose.
1372 – Vokiečių ordino (kryžiuočių) Instenburgo komtūras netikėtai užpuolė Darsūniškio pilį, ją sudegino ir išsivedė 400 belaisvių. Pirmasis Darsūniškio paminėjimas.
1382 – Ordinas (kryžiuočiai) įžengė į Lietuvą ir žygiuodami link Trakų žemės lygumoje ties Rumšiškėmis pasistatė palapines ir pernakvojo. Pirmąkart paminėtos Rumšiškės.
1387 – Jogailos ir Skirgailos sutartyje išvardintos 8 gyvenvietės, tarp jų ir Paparčiai.
1430 – Darsūniškio pilyje Lietuvos valdovas Vytautas parašė laišką Vokiečių ordino (kryžiuočių) magistrui Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.
1457 02 28 – po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atiduoda Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Šiame dovanojimo rašte pirmąkart paminėti Žasliai.
1486 – Darsūniškis pirmą kartą pavadintas miestu.
1486 – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Uogintų dvarą (dabar Rumšiškių seniūnija) padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dymitrui Ivanovičiui Hlušonokui. Pagal Ogintų – dabartinių Uogintų – vietovardį Hlušonoko palikuonys nuo XVI a. vidurio ėmė vadintis Oginskiais. Vėliau Oginskiai įsigijo Kruonio, Strėvininkų dvarus dabartinėje Kaišiadorių rajono teritorijoje bei kitose Lietuvos vietose ir nuo XVII a. tapo vieną turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių.
1511 – Pirmąkart paminėta mokykla dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje – Žiežmarių klebonas skundėsi, kad negali išlaikyti mokytojo.
1520 – Gegužinėje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
1522 – Žasliai paminėti kaip miestas.
1557 – Rumšiškės minimos kaip miestas.

1565 07 30 – LDK kariuomenės pašauktinių sąraše minimas, apytikriai dabartinio Kaišiadorių dvaro pastatų vietoje gyvenęs ir čia žemės turėjęs, dvarininkas totorius Chašaidaras (Choišadaras) Momulevičius.

1570 – Kruonis atiteko Oginskiams.
1586 – Darsūniškis atiteko Oginskiams.
1590 – Trakų pakamaris Bohdanas Oginskis sudarė kuopinių susirinkimų centrų ir jiems priklausančių asmenų ir vietovių sąrašus. Juose pirmą kartą paminėtos daugelis rajono gyvenviečių, tarp jų ir Kaišiadorys.

1590 11 17 – rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta nuo totoriaus Chašaidaro dvaro pavadinimo kilusi gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. Кошейдарова), kuri davė vardą ir dabartinio Kaišiadorių miesto bei rajono pavadinimui.

1610 – Trakų pakamaris Bohdanas Oginskis  Kruonyje pradėjo statyti mūrinę cerkvę (dabartinė Kruonio bažnyčia).
1613 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pirmąkart pažymėtos ir devynios rajono gyvenvietės Darsūniškis, Gegužinė, Kruonis, Strėvininkai (Mūro Strėvininkai), Paparčiai, Rumšiškės, Zūbiškės, Žasliai ir Žiežmariai.
1649 05 21 – LDK iždininkas S. Beinartas fundaciniu raštu Paparčiuose įkūrė dominikonų vienuolyną.
1702 03 13 – Darsūniškyje įvyko mūšis, kuriame susikovė švedų (2 500 karių) ir LDK (apie 6 000 karių) kariuomenių daliniai. Mūšis pasibaigė lietuvių pergale.
1726 – du Darsūniškio gyventojai – Sofija ir Juozapas Šarkos – sudeginti ant laužo už raganavimą. Kaip manoma, tai buvo vienas paskutinių „raganų laužų“ Europoje.
1775 – Karaliaus Stanislovo Augusto nurodymu Nemuno slenksčius ties Rumšiškėmis ir Gastilonimis apsiėmė sutvarkyti matematikas jėzuitas Pranciškus Norvaiša.
1791 – patvirtinta Darsūniškio privilegija ir herbas.
1792 – Žasliams, Rumšiškėms ir Žiežmariams patvirtintos miesto teisės ir herbas.
1794 09 06 – Kalvių dvaro savininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų, Tomas Vavžeckis Rokiškių, Sevelionių, Kazokų, Būtkiemio, Plytninkų kaimų valstiečiams dovanojo asmens laisvę.
1806 – pašventinta mūrinė Kalvių bažnyčia.
1809 – Palomenėje Mykolas Antanas Zaleskis pastatė pirmąją koplyčią.

1810 – dvarininkas Tadas Orvidas Vilūnuose pastatė bažnyčią.
1812 06 14 – maršalo Nėjaus vadovaujama prancūzų kariuomenė apiplėšė Gegužinės gyventojus, kleboniją bei abi bažnyčias.
1812 06 27 – žygiuodamas į Rusiją Žiežmariuose trumpam apsistojo Prancūzijos imperatorius Napoleonas.
1812 07 17 – Napoleono žygio į Rusiją metu sudegė beveik visas Darsūniškio miestelis (52 pastatai).
1831 04 06 – Rumšiškes užėmė F. Modzelevskio, K. Turo, L. Šiukštos, M. Šimanskio ir E. Stravinskio sukilėlių būriai.
1849 – Rumšiškių parapija atskirta nuo Vilniaus vyskupijos ir prijungta prie Žemaičių.
1851–1853 – Rumšiškių raštininkų mokykloje mokėsi būsimasis rašytojas ir vyskupas Antanas Baranauskas.
1861 – Žasliai tapo valsčiaus centru.
1862 05 09 – pro Jatkonis pravažiavo pirmasis geležinkelio Peterburgas-Varšuva traukinys.
1863 01 29 – suimtas Kasčiukiškių dvarininkas dailininkas Antanas Zaleskis, vienas iš 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę carinės Rusijos valdžią organizatorių.
1863 05 19 – prie Palimšių dvaro įvyko mūšis tarp Trakų apskrities karinio viršininko M. Černiako vadovaujamos sukilėlių rinktinės ir ją persekiojusių generolo majoro Vedemejerio vadovaujamo carinės kariuomenės dalinio.

1864 09 23 – carinės valdžios nurodymu uždarytas Paparčių dominikonų vienuolynas.
1871 10 24 – iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Jatkonys tapo geležinkelių mazgu.
1871 12 08 – Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.
1873 06 22 – gimė būsimasis Kaišiadorių vyskupas ir būsimasis Romos katalikų bažnyčios palaimintasis Teofilius Matulionis. Mirė 1962 07 20. Palaidotas Kaišiadorių katedroje.
1902 11 14 – Darsūniškyje gimė žydų rašytojas Beras Halpernas – paskutinis Lietuvos rašytojas, rašęs tik jidiš kalba.
1902 – pastatyta mūrinė Žaslių bažnyčia.
1905 05 29 – Žaslius nusiaubė gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė.

1905 – Kaišiadorių dvaras parduotas Justinui Strumilai, jau valdžiusiam ir Žiežmarių dvarą.
1906 11 19 – pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija.
1915 07 22 – Pirmo pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; vokiečių okupacijos metais Kaišiadorys tapo apskrities centru.

1915 – įkurta Palomenės parapija.
1918 07 24 – Bučionių kaimo (dabar Palomenės seniūnija) valstiečiai šakėmis nudūrė vokiečių žandarą, atėjusį rinkti mokesčių natūra. Už tai kaimas buvo sudegintas, jo gyventojai – nubausti.
1918 11 23 – Kaišiadorių klebono kun. Alfonso Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia.
1918 12 06 – Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.
1919 04 2-8 – Strošiūnų, Pajautiškių, Guronių, Žaslių geležinkelio stoties ir Žaslių miestelio apylinkėse (dabar Žaslių seniūnija) įvyko Žaslių kautynės: mūšis tarp Lietuvos kariuomenės ir Sovietų Rusijos (bolševikų) armijos dalinių, kuris buvo vienas svarbesnių 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi (vėliau pasitraukė link Maišiagalos). Tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos bolševikų pastangos pro Alytų ir Kaišiadoris žygiuoti į Kauną ir užimti visą Lietuvą.

1919 07 06 – iš Kaišiadorių geležinkelio stoties į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.
1919 11 15 – Žiežmariuose įsteigta pirmoji vidurinė mokykla Trakų apskrityje.
1920 08 20 – Guronių kaime (dabar Žaslių seniūnija) gimė ir užaugo būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius. Mirė 2000 05 28.
1920 – Kaišiadorys tapo Trakų apskrities centru.
1926 04 04 – popiežius Pijus XI savo raštu ,,Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos Bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo Kaišiadorių vyskupijos centru.
1930 09 04 – grįždamas iš gydymosi užsienyje, Miunchene mirė muzikologas prel. Teodoras Brazys. Palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1936 05 10 – Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo vysk. Juozapas Kukta.  Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją.
1940 – metų pradžioje Trakų apskrities administracija iš Kaišiadorių palaipsniui perkeliama į Trakus, nes Rytų Lietuva buvo grąžinta Lietuvai; Kaišiadorys liko valsčiaus centru.
1941 06 14 – iš Kaišiadorių rajono sovietų valdžia ištrėmė 52 šeimas – iš viso 165 žmones.
1941 06 24 – prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo rusų ešeloną su sužeistais kariais – žuvo apie 300 karių.
1941 06 26 – Sovietų raudonarmiečiai Pravieniškėse sušaudė beveik visus ten buvusius kalinius, lagerio prižiūrėtojus bei jų šeimų narius. Buvo nužudyta apie 450 žmonių.
1943 03 12 – už laiku neatiduotas prievoles vokiečiai Žiežmariuose sušaudė 5 ūkininkus.
1944 07 13 – Kaišiadoris vėl okupavo sovietinė kariuomenė.
1945 – iš Kaišiadorių rajono ištremtos 34 šeimos (101 žmogus).
1945 04 12 – prie Guronių ir Pašulių kaimų (dabar Palomenės seniūnija) sovietiniai kareiviai apsupo A. Zdanevičiaus (slapyvardis Morka) vadovaujamą 12 partizanų bei J. Mickevičiaus (slapyvardis Žvirblis) – 25 partizanų – būrius. Žvirblio būrys pasitraukė be didesnių nuostolių. Morkos būrys stojo į mūšį. Visi kovotojai žuvo, dalis jų nusišovė patys. Visi 12 partizanų ir yra palaidoti Pašulių kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo apie 200 partizanų – A. Galinio (slapyvardis Juodoji Kaukė), Romualdo Randžio (slapyvardis Meška) ir A. Taparausko (slapyvardis Kirvis) vadovaujami būriai.
1946 – iš Kaišiadorių rajono į Tiumenės sritį ištremta 20 žmonių.
1946 04 24 – įkurta Kaišiadorių apskritis.
1948 05 22 – ištremtos 196 šeimos iš Kaišiadorių rajono. Iš viso tais metais ištremta 231 šeima (731 žmogus).
1949 – iš Kaišiadorių rajono ištremtos 179 šeimos (541 žmogus).
1950 06 20 – panaikinus Kaišiadorių apskritį, įkurti Kaišiadorių, Žiežmarių, Vievio ir Jiezno rajonai.
1951 – iš Kaišiadorių rajono ištremtos 53 šeimos (207 žmonės).
1955 07 01 – panaikintas Žiežmarių rajonas. Jo teritorija priskirta Kaišiadorių rajonui.
1958–1959 – statant Kauno hidroelektrinę ir buvusio Nemuno upės slėnyje susidarius Kauno marioms, senosios Rumšiškės perkeltos apie 2 km. į šiaurės rytus nuo buvusios vietos.
1970 – legalizavosi Prozariškių kaimo (Žaslių seniūnija) gyventojas Benediktas Mikulis, tėvų namų rūsyje nuo sovietų valdžios slapstęsis 27 metus – nuo 1944 m.
1971 08 22 – į aukščiausią Sovietų Sąjungos „Komunizmo“ viršūnę (dabar Ismail Samani 7495 m aukščio kalnas Pamyre, Centrinėje Azijoje) įkopė alpinistas Alfonsas Jakštas, knygos ,,Everesto glėbyje“ (1992 m.) autorius.
1971 12 26 – mirė dirvožemininkas, agrochemikas, Mokslų akademijos narys korespondentas, profesorius Viktoras Ruokis, 1957–1971 m. gyvenęs Kaišiadoryse. Jo vardu pavadintos gatvės Akademijos gyvenvietėje (šalia Dotnuvos) ir Kaišiadoryse. 
1972 03 02 – mirė istorikas profesorius kun. Juozapas Stakauskas, buvęs Kauno centrinio valstybės archyvo vedėju, Vilniaus Valstybinio archyvo direktoriumi, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus, nuo 1957 m. gyvenęs Žasliuose. Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.
1972 – į Lietuvą grįžo Vaclovas Krilavičius iš Vaidžionių kaimo, Žaslių valsčiaus (dabar Žaslių seniūnija), 25 metus kalėjęs Taišeto, Karagandos, Mordovijos lageriuose. Tai – ilgiausiai kalintas Kaišiadorių rajono gyventojas.
1974 06 21 – šalia Rumšiškių, Kauno marių ir Pravienos upelio pakrantėje bei buvusio Pievelių kaimo teritorijoje atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus – vienas didžiausių muziejų po atviru dangumi Europoje.
1975 04 04 – Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia traukinių katastrofa Lietuvoje iki šiol. Oficialiais to meto duomenimis traukinių avarijos ir po jos kilusiame milžiniškame gaisre žuvo apie 20 žmonių, tačiau neoficialiais – kelis kartus daugiau.
1978 – pradėta statyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (kuri pradėjo veikti 1992 m.)
1988 06 30 – Rumšiškėse susikūrė Sąjūdžio grupė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui remti – trečioji Lietuvoje (po Vilniaus ir Kauno grupių).
1988 11 13 – prie Kaišiadorių miesto kultūros namų iškilmingai iškelta Lietuvos Trispalvė vėliava, kurią jočiūnietis Pranas Dzimidavičius sovietiniais metais saugojo išardytą dalimis.
1996 10 10 – Lietuvos heraldikos komisija aprobavo Kaišiadorių miesto herbą, kurį 1968 m. sukūrė dail. A. Tarabilda, o 1996 m. pertvarkė dail. A. Každailis.

1998 05 27 – įkurtas Kaišiadorių muziejus.

1998 – Kaišiadorių kapinėse pašventinta koplyčia Didžiosios Kovos apygardos partizanams.

1999 – įkurta Kaišiadorių miesto seniūnija bei Kaišiadorių dekanatas.

1999 – atidarytas naujas Kaišiadorių plaukimo baseinas (V. Kudirkos g. 12).
1999 12 21– naujai įkurtai Elektrėnų savivaldybei atiteko visa Kietaviškių seniūnija ir dalis Žaslių seniūnijos su 8 kaimais.

2000 – Kaišiadorių 1-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Algirdo Brazausko vardas.

2000  – pasirašyta Kaišiadorių ir Agios Paulos (Graikija) savivaldybių bendradarbiavimo sutartis, o 2002 m. bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su Tvistringenu (Vokietija), 2004 m. – su Bendzinu (Lenkija), 2008 m. – su Jegeva (Estija).

2004 04 02 – prie Kaišiadorių savivaldybės rūmų iškilmingai iškelta NATO vėliava.

2004 05 01 – Lietuva įstojo ir į Europos Sąjungą. Tų metų pavasarį Žaslių seniūnijos Prūdninkų kaime pasodin­tas „Europos miškas“, kurio sodinime dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, Seimo nariai.

2004 – įsteigta literatūrinė J. Aisčio premija. Pirmuoju jos laureatu tapo poetas Jonas Juškaitis (1933–2019).

2006 – kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių kaime (Žaslių seniūnija) atidarytas Rožinio slėpinių parkas, kuriame pastatytos penkios koplytėlės. Vėliau atidaryti rekolekcijų namai, koplyčia.

Nuo 2007  – kasmet trims žmonėms teikiamos Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos.

2010 03 25 – rajono savivaldybės tarybos posėdyje kardinolui V. Sladkevičiui (po mirties) ir Prezidentui A. M. Brazauskui suteikti Kaišiadorių rajono Garbės piliečių vardai. Tai buvo pirmieji Garbės piliečių vardai Kaišiadorių rajone.

2011 – Prezidento A. M. Brazausko tėvų Kazimiero ir Sofijos Brazauskų namuose (J. Biliūno g. 26, Kaišiadorys) įkurta memorialinė ekspozicija – Brazauskų namai-muziejus.

Nuo 2013 – Kaišiadoryse vyksta respublikinės dviračių lenktynės „Kaišiadorių dviračių turas“, kuriame dalyvauja apie 300 plento dviračių mėgėjų.

2015 – pirmą kartą vyko tiesioginiai mero rinkimai. Kaišiadorių rajono savivaldybės meru išrinktas Tėvynės są­jungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Vytenis Tomkus.

2017 06 25 – vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis (1873–1962) buvo paskelbtas palaimintuoju. Iškilmėse dalyvavo apie 50 vyskupų ir apie 500 kunigų. Kitą dieną palaimintojo sarkofagas pervežtas į Kaišiadorių katedrą ir patalpintas Palaimintojo Teofiliaus koplyčioje.