Naujienos asociacijoje

Europos pokyčiai prasideda Zarasuose

Plačiau: http://www.zarasai.lt/naujiena_europos-pokyciai-prasideda-zarasuose_287

Latvijos ir Lietuvos pasienio regionams – 40 milijonų litų ES paramos

Latvijos ir Lietuvos pasienio regionuose bus įgyvendinamas 31 naujas projektas, kuriems skirta 40 mln. litų (12 mln. eurų) iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Visiems projektams reikės patikslinti projekto veiklas ar biudžetą, tad galutinė paskirtų lėšų suma gali nežymiai kisti.

Sprendimą dėl projektų finansavimo priėmė Latvijos ir Lietuvos programos Jungtinis stebėsenos ir valdymo komitetas per posėdį Palangoje šių metų birželio 17–18 dienomis. Latvijos ir Lietuvos atstovai svarstė 89 projekto paraiškas, gautas per 3-iąjį kvietimą teikti projektų paraiškas.

Patvirtintuose projektuose 57 institucijos iš Lietuvos ir 89 institucijos iš Latvijos vykdys bendradarbiavimo veiklas. Projektai skatins verslo, darbo rinkos ir technologijų plėtrą. Pavyzdžiui, projekte „COOP EDU-SHIP” savo jėgas suvienijo 15 partnerių siekdami pagerinti mokymosi visą gyvenimą institucijų darbą bei siūlomas paslaugas Kuržemės ir Žiemgalos regionuose Latvijoje bei Šiaulių, Panevėžio ir Kauno apskrityse Lietuvoje.

Susisiekimo problemas pasienio regione spręs projektas „Trans-Port”, kuriame bendradarbiaus 9 institucijos. Planuojama pagerinti Klaipėdos, Ventspilio ir Liepojos uostų infrastuktūrą bei saugumą, o taip pat ir išanalizavus situaciją, pasiūlyti sprendimus dėl sausumos transporto plėtros pasienyje.

Viešųjų paslaugų ir gamtos išteklių srityje finansuojamas projektas „GRANDERIO”, kurio tikslas pagerinti vandens ir gamtos išteklių kokybę Lielupės baseine, į kurį suteka Lietuvos ir Latvijos upės. Devyniose vietose bus tvarkomos upių pakrančių prieigos, rengiami dokumentai tolimesniems projektams.

Darnių bendruomenių kūrimąsi skatins maži socialiniai, jaunimo ar savivaldybių bendradarbiavimo projektai. Pavyzdžiui, projekte „PRELIUDIA” bendradarbiaus Šiaulių ir Daugpilio universitetai ir muzikos mokykla. Siekiant populiarinti kamerinę muziką abiejų valstybių pasienyje lietuviai ir latviai kartu rengs kamerinės muzikos repertuarą, organizuos meistriškumo stovyklas ir pakvies vietos gyventojus į bendrus festivalius. Visų patvirtintų projektų sąrašas pateikiamas priede „3_Call_Approved_Projects_EN“.

Iš viso 2007–2013 metais Latvijos ir Lietuvos programos projektams finansuoti yra skirta 207 mln. litų (60 mln. eurų) iš Europos regioninės plėtros fondo. Per 2008-2009 metus paskirstyta apie 117 mln. litų (34 mln. eurų). Dėl likusių 48 milijonų litų (14 mln. eurų) artimiausią kvietimą teikti projektų paraiškas planuojama skelbti šių metų lapkritį (EK patvirtinus programos pakeitimus). Išsamią informaciją apie finansuojamus projektus ir finansavimo sąlygas galima rasti programos interneto svetainėje www.latlit.eu.

2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa įgyvendinama pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą. Programa siekia prisidėti prie darnios socialinės ir ekonominės pasienio regiono plėtros ir taip didinti jo konkurencinį pranašumą siekiant, kad jis taptų patrauklus gyventojams ir lankytojams.

Irma Astrauskaitė - Latvijos ir Lietuvos programos atstovė ryšiams su visuomene

Apie savivaldą Seime

Seimas priėmė Žemės įstatymo pataisas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidentės pasiūlymus

2010 m. birželio 18 d. pranešimas VIR

(iš nenumatyto Seimo posėdžio)

Priimtas Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (projektas Nr.XIP-1555Gr) su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis (už – 80, susilaikė 22).

Vadovaudamasis Seimo statutu, Seimas pirmiausia balsavo, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų (balsavo: už – 23, prieš – 57, susilaikė 24). Nepriėmus įstatymo be pakeitimų, Seimas balsavo, ar priimti įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pakeitimais (už – 80, susilaikė 22).

Seimas, vadovaudamasis jau minėta procedūrą, priėmė Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr.XIP-1556Gr) su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis (balsavo: už – 77, susilaikė 9).

Nepriėmus įstatymo be pakeitimų (už Seimo priimtą, Prezidento grąžintą įstatymą balsavo 10 Seimo narių, prieš – 49, susilaikė 28), Seimas balsavo, ar priimti įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pakeitimais (balsavo: už – 77, susilaikė 9).

Taip pat priimtas Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr.XIP-1558Gr) su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis. Balsavo: už – 75, susilaikė 9.

Nepriėmus įstatymo be pakeitimų (už Seimo priimtą, Prezidento grąžintą įstatymą balsavo 13 Seimo narių, prieš – 40, susilaikė 28), vadovaudamasis ta pačia procedūra Seimas balsavo, ar priimti įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pateiktais pasiūlymais.

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui pavesti valstybinės žemes visoje valstybės teritorijoje, nesvarbu ar tai būtų kaimo, ar miesto žemė, valdymą  Nacionalinei žemės tarnybai, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje.

Prezidentė, įvertinusi labai aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytą Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kultūros paveldo inspekcijos, kitų institucijų ir visuomeninių organizacijų kritiką, mano, jog grąžintuose įstatymuose nustatytas valstybinės žemės valdymo funkcijų išskaidymas, padalijant jas tarp miesto ir kaimo, Nacionalinei žemės tarnybai ir 60 savivaldybių, ne tik kad nepriartins žemės prie žmogaus, nepagreitins su žeme susijusių klausimų sprendimo ir nesustiprins savivaldos, o tik sudarys prielaidas piktnaudžiauti esminiu valstybės ir visuomenės turtu – valstybine žeme bei pakirs visuomenės pasitikėjimą tiek savivalda, tiek valstybe.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasisakydama už atsakingos savivaldos stiprinimą ir nuoseklią, lygiateisę ir tolygią visos šalies regioninę plėtrą, tuo pačiu pažymi, kad valstybės turtas turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas. Todėl neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai.

Respublikos Prezidentė pastebėjo, jog grąžinti pakartotinai svarstyti Seimui įstatymai taip pat prieštarauja Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu patvirtintai Centralizuoto valstybinio turto valdymo 2009–2016 metų strategijai, kuri priimta remiantis Seimo 2007 m. liepos 3 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimais. Jais buvo pasiūlyta Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, pagal kuriuos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti būtų pavesta vienai valstybės institucijai bei pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas paskirti vieną instituciją, formuojančią valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką.

Prezidentės vertinimu, grąžintuose pakartotinai svarstyti įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas sukuria realias prielaidas savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus dėl valstybinės žemės miestų gyvenamosiose vietovėse valdymo, nes valstybė, atsisakydama valdymo, naudojimo ir disponavimo visa valstybine žeme miestuose, o šias funkcijas perduodama vykdyti vietos savivaldos institucijoms, kurios veikia saviveiksmiškumo pagrindais, kartu praranda bet kokią realią įtaką ir teisę spręsti valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus formuoti ir vykdyti nuoseklią, efektyvią valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme miestuose.

Diskusija „Valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reforma“

Birželio 16 d Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuotoje „Europos savaitės“ diskusijoje „Valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reforma“, kurioje buvo pateikta Finansų ministerijos rengiama biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reformos koncepcija „Tvirtos biudžeto politikos taisyklės sumažins skolos naštą žmonėms ir paskatins investicijas į naujas darbo vietas“ dalyvavo LSA direktorė R. Žakaitienė ir direktoriaus pavaduotojas –patarėjas R. Čapas.

Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės

Birželio 16 d. Seime vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto organizuoti klausymai dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projekto XIP-2061, kuriuose LSA atstovavo patarėjas J. Mickus.

Lietuvos kultūros politikos kaitos tikslas – atnaujinti Lietuvos kultūros politikos modelį, kuris padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą bei kūrybinį potencialą.

Šiam tikslui įgyvendinti numatomos šios kultūros politikos kaitos gairės: įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį teikiant prioritetą kultūros politikai; reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą plėtojant kultūros savireguliaciją; pagerinti esamą kultūros sistemos finansavimą užtikrinant kultūros sektoriaus uždirbtų pinigų grąžą kultūrai; didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstų kūrybinių industrijų konkurencingumą; kultūrines žmogaus kompetencijas ir kūrybingumą ugdyti visą gyvenimą; suformuoti visuminę, integralios paveldo apsaugos politiką; užtikrinti darnų vystymąsi derinant paveldosaugos ir gamtosaugos tikslus su urbanistine plėtra bei erdviniu planavimu; visoje Lietuvoje kultūrą padaryti prieinamesnę; plėsti Lietuvos kultūrinę erdvę vienijant Lietuvos atstovus pasaulyje; konceptualiai, kryptingai siekiant ilgalaikių tikslų skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje.

Kita informacija

Kaip padidinti apmokestinimą apleistų žemės sklypų savininkams?

Birželio 21 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vykusiame darbo grupės, kuriai pavesta pateikti išvadas dėl žemės mokesčio skaičiavimo nuo rinkos vertės, posėdyje buvo nagrinėjami galimi sprendimai, kaip padidinti apmokestinimą apleistų žemės sklypų savininkams, tačiau nedidinant mokestinės naštos naudojamos žemės savininkams. Posėdyje LSA atstovavo konsultantas G. Lingis.

Dėl bankų operacijų įkainių sumažinimo galimybių

Birželio 15 d. vyko atviras Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis dėl bankų operacijų įkainių sumažinimo galimybių. Šalies įmonės ir organizacijos, išgyvenančios sudėtingą ekonominį laikotarpį, yra susirūpinusios bankų sektoriaus teikiamų paslaugų įkainių didinimo tendencijomis ir pasekmėmis ekonomikai. Bankų paslaugų įkainiai padidėjo ir gyventojams. Posėdyje LSA atstovavo direktoriaus pavaduotojas R. Čapas.

„Pilietinės savisaugos iniciatyvos. Ar pasinaudosime turimu potencialu?“

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras ir Vilniaus m. savivaldybė organizuoja konferenciją „Pilietinės savisaugos iniciatyvos. Ar pasinaudosime turimu potencialu?“, kuri vyks 2010 m. birželio 28 d. 10.00 val. Vilniaus m. savivaldybės Tarybos posėdžių salėje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, II a.).

Saugumo problema labai aktuali kiekvienam piliečiui. Svarbu ir tai, kaip tas saugumas pasiekiamas. Vienas iš būdų tai padaryti – skatinti pačių piliečių norą apsaugoti save ir kitus. Užsienio valstybių patirtis liudija, jog pilietinės savisaugos iniciatyvos veikia puikiai. O kaip yra pas mus, Lietuvoje? Rengiamos konferencijos tikslas ir pagrindinė užduotis - pristatyti dabartinę situaciją ir pakalbėti kiek mūsų šalies gyventojai elgiasi pilietiškai, ar valstybė skatina ir remia tokį piliečių elgesį, bei kokie galėtų būti dabartinės situacijos gerinimo būdai.

Konferencijos metu bus pristatytas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro atliktas Saugios kaimynystės veiklos įvertinimas Vilniaus mieste. Taip pat bus kalbama apie visuomenės įtraukimą į nusikaltimų prevenciją bei valstybės, savivaldos institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą šioje srityje.

Konferencijoje dalyvaus ir savo pranešimus pristatys:

Gintautas Babravičius, Vilniaus mero pavaduotojas

Evaldas Visockas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius

Judita Žukauskaitė, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro projektų vadovo padėjėja

Alfredas Kiškis, MRU Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros docentas

Rimantas Ramanauskas, Vilniaus miesto Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius

Vytautas Ratkevičius, Užupio šerifas

Artūras Želnys, Riešės bendruomenės pirmininkas

Renatas Požėla, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas

Tomas Žilinskas, Vidaus Reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius

Simonas Nikartas, Teisės instituto kriminologinių tyrimų skyriaus tyrėjas

Į konferenciją kviečiami teisėsaugos institucijų, savivaldybės, seniūnijų, bendruomenių atstovai, visuomenių organizacijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Apie ketinimą dalyvauti maloniai prašome pranešti iki 2010 m. birželio 23 d. tel. 852496057 arba el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą .

Naujas tyrimas rodo, kad vis daugiau žmonių skursta

Kas šeštas Europos gyventojas nurodė nuolat ieškąs būdų, kaip apmokėti sąskaitas už buitines paslaugas, o trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad pastaraisiais metais skurdo lygis jų šalyje padidėjo. Tai pagrindiniai naujo „Eurobarometro“ atlikto socialinio krizės poveikio tyrimo rezultatai, kuriuos šiandien pristatė Europos Komisija. Šių metų gegužės mėn. atliktas tyrimas yra 2010-ųjų – Europos kovos su skurdu metų – pusiaukelė, pasiekta birželio 17 d. ES lyderiams susitarus per ateinantį dešimtmetį padėti išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties 20 mln. europiečių.

Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/22062010_skursta_lt.htm

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyrius