| Civilinė metrikacija |
|
|
I Gimimo registravimas Vaiko gimimas registruojamas vieno iš tėvų gyvenamosios vietos arba vaiko gimimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje. - kai vaiko tėvai susituokę pateikiama: vaiko gimimo pažymėjimas, santuokos liudijimas, tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, - kai vaiko tėvai nesusituokę (tėvystės pripažinimas) pateikiama: vaiko gimimo pažymėjimas, tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, notaro patvirtintas prašymas tėvystei pripažinti, - kai motina yra vieniša pateikiama: vaiko gimimo pažymėjimas ir motinos asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Jeigu vaiko motina yra išsituokusi, pateikiamas ištuokos liudijimas. Jeigu vaiko gimimą registruoja vaiko tėvų artimieji, pateikiamas pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentai. Jeigu vaikas gimė negyvas, pateikiamas medicininis perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu tėvai nesutaria dėl vaiko vardo ar pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo sprendimo nutarties suteikti vaikui vardą ar pavardę. II. Tėvystės pripažinimas ir tėvystės nustatymo registravimas Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Jeigu vaiko tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o vaiko motina yra užsienio valstybės pilietė, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą. Jeigu tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą. Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Neleidžiama registruoti tėvystės pripažinimą negyvam gimusiam ar mirusiams vaikui. III. Įvaikinimo registravimas Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio vaikas, įvaikintas užsienio valstybės teismo sprendimu, civilinės metrikacijos skyriui, registruojančiam įvaikinimą, turi būti pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. IV.Santuokos registravimas Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje.
Norintieji susituokti civilinės metrikacijos skyriui nustatytos formos prašymą paduoda asmeniškai, pateikdami : asmens tapatybes patvirtinačius dokumentus, gimimo liudijimus, ištuokti asmenys ištuokos liudijimus, našliai- sutuoktinio mirties liudijmą.. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš jų nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba atsiima prašymą. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip 1 mėnesiui nuo prašymo padavimo datos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviems liudytojams. Esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga,vaiko gimimas,jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam laikui kaip 3 mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą) ir pateikus dokumentą, patvirtinantį nurodytą priežastį, civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas turi teisę registruoti santuoką nepraėjus 1 mėnesiui, bet ne anksčiau kaip po 2 savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje per 10 dienų po santuokos sudarymo. Santuokos pradžia laikoma bažnytiniame santuokos liudijime nurodyta santuokos data. Jeigu šis terminas praleidžiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje. V. Ištuokos registravimas Ištuoka registruojama teismo, priėmusio sprendimą buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Registruojant ištuoką, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas nenusprendė kitaip. Kiekvienam buvusima sutuoktiniui išduodamas ištuokos liudijimas. VI. Mirties registravimas Mirtis registruojama mirusiojo deklaruotos gyvenamosios vietos arba mirimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje, pateikus medicininį mirties liudijimą ir mirusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Asmenų, mirusių laisvės atėmino vietoje, mirtį registruoja vietovės, kurioje yra laisvės atėmino vieta, civilinės metrikacijos skyrius. Lietuvoje mirusiųjų kitų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės mirtys registruojamos tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių. VII. Įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas Civilinės būklės įrašai papildomi, ištaisomi ir keičiami , jeigu tai pagrįsta dokumentais ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo , civilinės metrikacijos skyriuje pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Jeigu tarp susinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas sprendžiamas teismine tvarka. Mirusiųjų asmenų civilinės būklės įrašus turi teisę papildyti, ištaisyti ar pakeisti įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai arba jų atstovai. Jei civilinės būklės įrašas yra dingęs, jį papildyti, ištaisyti ar pakeisti leidžiama tik po to,kai jis nustatyta tvarka yra atkurtas. Papildyti civilinės būklės įrašus leidžiama, jei: - paaiškėja duomenys apie asmenį, kurio mirtis buvo įregistruota kaip nežinomo, 3 - asmens gimimo datą būtina papildyti mėnesiu ir diena arba tik diena, - tėvai pageidauja vaiko iki 7 metų amžiaus gimimo įrašą papildyti antru vardu, - būtina įrašą papildyti kitais duomenimis apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį. Ištaisyti civilinės būklės įrašus leidžiama, jei: - asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpintas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė - kai asmens vardą, pavardę įrašuose norima suvienodinti su vardu, pavarde, įrašytais jo asmens tapatybės dokumente, - teismo sprendimu nustačius klaidą įraše, - kitais atvejais, jei pareiškėjas įrodė įrašo neteisingumą. Pakeisti civilinės būklės įrašus leidžiama, jei: - Teisingumo ministerijos leidimu pakeitus asmens vardą, pavardę, tautybę, - jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą, pavardę dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo, - pakeitus vaiko pavardę ir kitus duomenis dėl jo įvaikinimo, - pakeitus vaiko pavardę, kai jo tėvai pakeitė savo pavardes, - pripažinus ar nustačius tėvystę vaikui, kurio gimimas jau įregistruotas, - panaikinus teismo sprendimą nustatyti tėvystę, - panaikinus teismo sprendimą įvaikinti, - pripažinus santuoką negaliojančia, - teismo sprendimu išbraukus iš gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą ar motiną. Asmens ar jo atstovo prašymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės įrašą civilinės metrikacijos skyrius privalo išnagrinėti per 1 mėnesį nuo prašymo padavimo datos. Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VIII. Įrašų atkūrimas Civilinės būklės įrašai atkuriami asmens, kurio įrašas neišlikęs, ar jo atstovo prašymu, taip pat vykdant teismo sprendimą. Civilinės būklės įrašo neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos. Atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodoma remiantis santuokos įrašu (jeigu asmuo susituokęs), taip pat jo asmens tapatybės dokumentu. Nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi-gydytojų konsultacinės komisijos išvada. Atkuriant santuokos įrašą, sutuoktinių vardai ir pavardės nurodomi remiantis jų gimimo įrašais, bažnytinės santuokos, sudarytos laikotarpiu nuo 1940-08-16 iki 1944-07-08 ir nuo 1992-11-02 iki 2001-06-30, - bažnytiniu santuokos liudijimu, asmens tapatybės dokumentu, teismo sprendimu. Atkuriant mirties įrašą, asmens vardas, pavardė ir gimimo data nurodomi remiantis jo gimimo ir kitais civilinės būklės įrašais, bažnytiniais mirties registravimio ir palaidojimo dokumentais, archyvų ir teisėsaugos institucijų pažymonis, teismo sprendimu. IX. Įrašų anuliavimas Civilinės būklės įrašas anuliuojamas (panaikinamas) civilinės metrikacijos skyriaus iniciatyva, asmens prašymu, teismo sprendimu. Atkurtasis civilinės būklės įrašas anuliuojamas, kai atsiranda pirminis įrašas. Civilinės būklės įrašas anuliuojamas, kada: - paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašyti du vienodi įrašai, - paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno sutuoktinio mirties, - yra teismo sprendimas dėl įrašo neteisingumo, santuokos pripažinimo negaliojančia, žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo, pripažinimo mirusiu. X. Pakartotinių liudijimų išdavimas Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis civilinės būklės įrašais, išduoda pakartotinius civilinės būklės įrašų liudijimus. Pakartotinis asmens gimimo liudijimas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams, išskyrus tuos atvejus, kuriems konkretaus vaiko atžvilgiu nuginčyta tėvystė (motinystė) arba neterminuotai apribota tėvų valdžia. Globojamų asmenų pakartotiniai gimimo liuidijimai išduodami jų globėjams ir rūpintojams, taip pat globos ir rūpybos institucijoms. Mirusio asmens pakartotinis gimimo liudijimas neišduodamas. Išduodamas įrašo išrašas. Pakartotiniai liudijimai (išskyrus gimimo ir mirties liudijimus) išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės įrašas, arba jų įgaliotiems atstovams. Pakartotinis mirties liudijimas išduodamas mirusiojo įstatytiminiam ir testamentiniam įpėdiniui. Santuokos pabaigos arba jos pripažinimo negaliojančia atveju pakartotinis santuokos liudijimas neišduodamas. Buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas įrašo išrašas arba atitinkamas pažymėjimas. Prašyme gauti pakartotinį liudijimą turi būti nurodoma: -pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, - asmens, kurio liudijimo prašoma, vardas, pavardė, tėvo vardas, kokio liudijimo prašoma, - kur ir kokiame civilinės metrikacijos skyriuje ar religinėje bendruomenėje įregistruotas civilinės būklės įrašas pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, - civilinės būklės įrašo sudarymo metai. Asmuo, norintis gauti pakartotinį liudijimą, kreipiasi tiesiogiai (galima per įgaliotą asmenį, per konsulinį pareigūną arba per savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyrių) į įrašą įrašiusį civilinės metrikacijos skyrių. Civilinės metrikacijos skyrius, pakartotinį liudijimą nusiunčia pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriui ar konsului per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie tai raštiškai informuodamas pareiškėją. Asmeniui pageidaujant ir pateikus valstybės rinkliavos įmokos kvitą, pakartotinis liudijimas jam turi būti siunčiamas paštu. Prireikus gauti iš užsienio įstaigų civilinės būklės įrašų pakartotinius liudijimus, asmenys kreipiasi tiesiogiai į užsienio valstybių įstaigas arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka (per civilinės metrikacijos skyrių). Pastaba: Lietuvos Respublikos piliečių po 1991-03-11 užsienio valstybėse įregistruoti civilinės būklės įrašai privalo būti įtraukti į apskaitą jų deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai dėl jų įregistruotų civilinės būklės įrašų įtraukimo į apskaitą turi kreiptis į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių (išskyrus ištuoką, kai ištuoka įtraukiama į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusioje santuoką). Prašymus dėl įtraukimo į apskaitą gali pateikti pareiškėjas,jo įgaliotas asmuo arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, notariškai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip. Už pirminius gimimo ir mirties liudijimus mokėti nereikia, o už visus kitus išduodamus dokumentus, mokama pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme numatytus mokesčius.
Skyriaus vedėja Aldona Taurienė
|








