Naujienos asociacijoje

Regionų komiteto narių posėdis

            Sausio 27 d. LSA vyko Lietuvos delegacijos Regionų komitete narių posėdis, kuriame nauji nariai buvo supažindinti su bendra informacija dėl dalyvavimo RK plenarinėse sesijose, komisijų posėdžiuose ar politinių grupių susitikimuose, Regionų Komiteto darbo taisyklėmis. Delegacijos nariai pasiskirstė pareigomis, į politines grupes (EPP, ALDE, PES, UEN-EA) ir komisijas.

            Lietuvos delegacijos vadovu vienbalsiai išrinktas Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius, pavaduotoju - Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Paviržis.

            Posėdyje dalyvavo LSA prezidentas, Druskininkų meras R. Malinauskas, viceprezidentai - Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas, Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, Panevėžio r. savivaldybės meras P. Žagunis, Jonavos r. savivaldybės meras B. Liutkus, Švenčionių r. savivaldybės meras V. Vigelis, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras A. Bagušinksas, Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Skutulienė, Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja D. Matonienė, Skuodo r. savivaldybės mero pavaduotoja O. Žerlauskienė, Panevėžio rajono apskrities viršininkas V. Trofimov, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys V. Aputis, LSA direktorė R. Žakaitienė.

            Lietuvos delegacijos RK veiklą techniškai aptarnauja Lietuvos savivaldybių asociacija. Lietuva turi teisę deleguoti du pagrindinio RK organo - Biuro narius ir du jų pakaitinius. Artimiausia RK sesija numatoma vasario 10-11 d. Briuselyje.

EPP - Europos liaudies partija

ALDE - Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

PES - Europos socialistų partija

UEN-EA - Sąjunga už tautų Europą - Europos aljansas

Ar realu, kad iki 2015 metų gyventojai gaus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas?

            Sausio 25 d. Lietuvos savivaldybių asociacijoje buvo diskutuota ar realu, kad iki 2015 metų gyventojai gaus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas?.

            šiuo metu viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 73 procentai Lietuvos gyventojų (apie 93 procentai didžiųjų miestų ir apie 49 procentai kaimo gyventojų). Apie 1 mln. gyventojų naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Iki 2015 metų savivaldybės, įgyvendindamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, turi užtikrinti, kad ne mažiau, kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės teritorijos gyventojų turi būti aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu ir gautų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Kyla grėsmė, jog dauguma savivaldybių šio reikalavimo neįgyvendins dėl ribotų tiek savivaldybių, tiek ir vandens tiekimo įmonių finansinių galimybių. Preliminariais skaičiavimais, į vandens ūkį reikėtų investuoti apie 3,4 mlrd. (Investuota apie 2 mlrd. litų.) Įvertinus tai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina išaugtų iki keliasdešimt litų už kubą vandens.

            Diskusijos dalyviai sutarė kitame Aplinkos ministerijos ir LSA atstovų susitikime aptarti  ES paramos efektyvaus panaudojimo klausimus, sudaryti suinteresuotų institucijų darbo grupę, kuri išnagrinėtų priežastis, dėl kurių vėluojama parengti ir patvirtinti Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus bei parengtų pasiūlymus atsilikimui įveikti, o Aplinkos ministerija įsipareigojo parengti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo patikslinimo projektą. Diskusijos dalyviai siūlė savivaldybėms, atsižvelgus į vietos sąlygas ir įvertinus savo galimybes, pačioms nustatyti terminą, iki kurio jos stengtųsi įvykdyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Europinius reikalavimus, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo teikiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

            Karštoje diskusijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovai, vandens tiekimo įmonių vadovai. Apie tai plačiau skaitykite sausio 28 d. savaitraštyje „Savivaldybių žinios".

Socialinė kampanija praleisk.lt

            Praėjusių metų pabaigoje sostinės pėsčiųjų perėjose startavo socialinės kampanijos Praleisk.lt pirmoji eksperimentinė akcija „Stop juosta - bandymų manekenai". Praeiviai bei vairuotojai gatvėse galėjo pastebėti ryškius, dėmesį atkreipiančius autoavarijų bandymų manekenus. Pastarieji sekė padėtį nedrausmingiausiose Vilniaus pėsčiųjų perėjose, padėjo pėstiesiems saugiai pereiti per gatvę, sveikino pravažiuojančius mandagius, drausmingai prie perėjų sustojusius vairuotojus.

            Eksperimentinės akcijos rezultatai nudžiugino jos rengėjus - sulaukta teigiamos pėsčiųjų bei vairuotojų reakcijos, savo palankumą, pritarimą bei palaikymą išreiškė įvairios suinteresuotos institucijos, tame tarpe ir Lietuvos savivaldybiu asociacija.

            Socialinės kampanijos Praleisk.lt organizatoriai intensyviai ieško partnerių, rėmėjų, padėsiančių palaikyti šią pilietinę iniciatyvą  Norinčius daugiau sužinoti ar prisidėti prie kampanijos, kviečiame apsilankyti internetiniame puslapyje http://www.praleisk.lt/.

Praleisk.lt - tai socialinė kampanija, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti visas ribas peržengusį avaringumą Lietuvos keliuose, o ypač - pėsčiųjų perėjose. Mažai kas žino, jog pėsčiųjų perėjos yra viena avaringiausių kelių eismo dalių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2009 m. duomenimis, užvažiavimas ant pėsčiųjų yra pats dažniausias eismo įvykis - t.y. beveik 35,8% visų eismo įvykių. Tokių nelaimių priežastis - vairuotojų atsakomybės ir pakantumo stoka pėstiesiems, bei pačių pėsčiųjų neatidumas ir ypač - nesaugus elgesys tamsiu paros metu.

„Kultūros pėsčiųjų perėjose trūksta tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Jie vieni kitų tiesiog  nesupranta - vairuotojai nenori sustoti ir praleisti pėsčiųjų, o šie iššoka į gatvę neįsitikinę, ar važiuojantis automobilis spės sustoti," -

            Praleisk.lt apims daug akcijų, kurios ne tik paviešins skaudžią avaringumo Lietuvos keliuose problemą, bet ir siūlys netradicinius ir smagius, bet efektyvius būdus kaip su tuo kovoti, pasitelkiant aibę, originalių, netikėtų, pozityvių ir kūrybiškų sprendimų. įtrauksime į šį projektą bus įtrauktos įvairios visuomenės socialinės grupės, o dauguma akcijų vyks pačiose pėsčiųjų perėjose ar prie jų - ten, kur ir priimamas sprendimas - „Praleisti ar ne?"

            Projektas Praleisk.lt turės dvi stadijas. Pirmosios stadijos metu akcijos vyks penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasiekus užsibrėžtų pirminių tikslų, bus pereita prie antrosios stadijos, kai planuojama aprėpti ir kitus, mažesnius miestelius, vykdyti daugiau, įvairesnių akcijų. Kampanija suplanuota metams, o vėliau planuojama ją pratęsti, nes tokios problemos neišsprendžiamos per dieną ar mėnesį.

Apie savivaldą Seime

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis

            Šiemet minėsime dvidešimtį, kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė istorinį dokumentą, nutraukusį penkiasdešimties metų trukusią sovietinę okupaciją.

            Seimo pirmininkės I. Degutienės iniciatyva sušauktame pasitarime konstatuota, kad šios svarbios datos minėjimo renginius numato organizuoti ne tik valstybės institucijos, savivaldybės, bet ir bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai piliečiai, todėl būtinas visos informacijos apie renginius surinkimas ir renginių koordinavimas. Jis pavestas Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo Komisijos sekretorei, LR Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai (A. Rupšytės kontaktiniai duomenys: (8 5) 239 6119, 8616 19252, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ).

            Rašte LSA Seimo pirmininkė prašo teikti visą žinomą informaciją bei koordinuoti su A. Rupšyte visus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiu susijusius veiksmus.

Nutarimas dėl fizinio aktyvumo sveikatos veiksnių skatinimo visuomenėje

              Sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinė sveikatos tarybos posėdyje buvo svarstoma „Dėl fizinio aktyvumo - vieno iš svarbiausių sveikatos veiksnių skatinimo visuomenėje".

              Posėdžio dalyviai kalbėjo apie fizinio aktyvumo reikšmę žmogaus sveikatai, socialiniam gyvenimui, taip pat apie fizinio aktyvumo reikšmę visuotinės sveikatos rodikliams. Mūsų šalies piliečiai mažai aktyvūs, nes trūksta sporto salių, baseinų bei aikštynų. Per mažai miestuose rekreacinių zonų, dviračių takų ir žinoma visuomenės supratimas bei tradicijos. Pabrėžta, kad žmogus gimsta norėdamas judėti, bet šis poreikis ir/ar noras prarandamas mokykliniame amžiuje. Siūlyta šviesti visuomenę, kad tėvai rodytų pavyzdį vaikams - skatintų jų fizinį aktyvumą.

              LSA posėdyje atstovavęs patarėjas Jonas Mickus akcentavo, kad turi būti aiški valstybės politika ir parama propaguojant kūno kultūrą bei sveiką gyvenseną. Sveika piliečių gyvensena daugelyje valstybės strateginio planavimo dokumentų yra įvardijama kaip vienas iš prioritetinių uždavinių, o kūno kultūra ir sportas yra esminis tokios gyvensenos pamatas, tačiau ilgalaikės valstybės strategijos šioje valdymo srityje nebuvo parengta per visą nepriklausomybės laikotarpį ir iki šiol ji nepatvirtinta. Savivaldybės pagal savo galimybes ir turimus išteklius stengiasi sudaryti palankias sąlygas asmenims sportuoti.

Posėdyje buvo priimtas nutarimas dėl fizinio aktyvumo sveikatos veiksnių skatinimo visuomenėje.

Apskričių valdymo reformos eiga svarstyta Utenoje vykusiame posėdyje

            Sausio 27 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei Vidaus reikalų ministerijų atstovai, Utenos apskrities administracijos vadovai, Utenos apskrities teritorijoje esančių savivaldybių merai, kiti apskrities ir savivaldybių darbuotojai, svarstyta apskričių valdymo reformos įgyvendinimo eiga. Pagrindinį pranešimą apie reformos eigą Utenos apskrityje pristatė apskrities viršininkas Egidijus Puodžiukas. Ministerijų atstovai pasisakė apie atskirų ministerijų reguliavimo sričiai priskiriamų funkcijų įgyvendinimą ir problemas. Bendrą apskričių reformos eigą pristatė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo ir politikos departamento direktorius Paulius Skardžius. Diskusijose aktyviai dalyvavo komiteto nariai, savivaldybių merai, ministerijų atstovai. Savivaldybininkai dar kartą išsakė nuomonę dėl žemėtvarkos funkcijos perdavimo savivaldybėms tikslingumo bei susirūpinimą dėl būsimo regioninės politikos įgyvendinimo modelio. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, išklausęs pranešimus ir pasisakymus, nutarė atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad:

- siekiant apskričių reformą baigti numatytu laiku - 2010 m. liepos 1 d., būtina spartinti kokybišką reikalingų teisės aktų projektų rengimą;

- perduodant apskričių viršininkų funkcijas kitoms valstybės valdžios institucijoms, nesilaikoma reformos tikslo: sumažinti valstybės funkcijas bei joms įgyvendinti reikalingą finansavimą ir valstybės tarnautojų skaičių (pvz. Socialinės apsaugos ir darbo ir Aplinkos ministerijų);

- kelia nerimą regioninės plėtros politikos formavimo tempai bei siūlomas jos įgyvendinimo modelis (regioninių plėtros tarybų sudarymas bei jų aptarnavimo perdavimas Vidaus reikalų ministerijai);

- būtų tikslinga, prieš perduodant savivaldybėms socialinės paskirties bei švietimo įstaigas, atlikti jų pertvarkymą (optimizavimą);

- tikslinga nustatyti globojamų asmenų finansavimą „krepšelio" principu.

            Posėdyje Utenoje Lietuvos savivaldybių asociacijai atstovavo patarėja V. Ablingienė.

Apie savivaldą - Vyriausybėje

Nutarimas „Dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių plano"

            LR vyriausybė nutarė patvirtinti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių planą, pasiūlyti savivaldybėms, Lietuvos bankui, generalinei prokuratūrai, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, kitoms įstaigoms ir organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Plane nurodytas priemones, nustatyti, kad Plane nurodytos priemonės vykdomos pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtų lėšų, kviesti tradicines Lietuvos religines bendruomenes ir bendrijas, valstybės pripažintas religines bendrijas prisidėti prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo.

            Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių plane savivaldybės kaip renginio vykdytojos įrašytos dviejuose renginiuose:

1. Surengti iškilmingą valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją prie kiekvienos savivaldybės;
2. Surengti tautodailės muges Vilniuje ir kitose savivaldybėse.

            Viena Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių plane numatyta priemonė jau įgyvendinta - sukurtas logotipas „Tikime laisve". Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės įstaigos ir organizacijos kviečiamos aktyviai naudoti šį ženklą dokumentų blankuose ir kitoje informacinėje medžiagoje. Vartotojų patogumui yra parengtas šio ženklo naudojimo vadovas, kurį rasite interneto svetainėje http://www.lrv.lt/ (nuoroda http://www.lrv.lt/lt/vyriausybe/neperiklausomybes-atkurimas/).

Vyriausybės išvažiuojamasis pasitarimas planuojamas Šiauliuose

            Sausio 26 d. ministerijų atstovų pasitarime aptarti ir Šiaulių miesto savivaldybės siūlomi svarstyti 2010 m. vasario 9 d. Vyriausybės išvažiuojamajame pasitarime Šiauliuose klausimai.

Darbo ginčus padės spręsti ir tarpininkai

            Ministrų kabinetas nusprendė įtvirtinti kolektyvinio ginčo tarpininko instituciją. Tarpininkai padės nesutariančioms šalims - darbdaviams ir darbuotojų atstovams - spręsti kolektyvinius darbo ginčus. Tarpininko institutas įtvirtintas Darbo kodekso nuostatose.  

            Tarpininkai turės padėti nesutariančioms kolektyvinio darbo ginčo šalims išspręsti darbo ginčą. Numatyta, kad tarpininkų sąrašui kandidatus siūlys profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos, o Trišalė taryba sudarys sąrašą, kurį tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras.

            Šalims nesutarus dėl tarpininko paskyrimo, jis bus parenkamas burtų būdu. Jei pasirodys, jog tarpininkas asmeniškai susijęs su viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių, jis privalės nusišalinti nuo tarpininkavimo.

            Nutarta, kad tarpininkavimo paslaugas apmokėti turės ginčo šalys. Su tarpininku kolektyvinio darbo ginčo šalys įstatymų nustatyta tvarka sudarys atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kurioje susitariama dėl tarpininkavimo trukmės, etapų, tarpininko darbo apmokėjimo ir kitų sąlygų. Pagerėjus ekonominei situacijai siūloma tarpininkavimą apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

            Šis nutarimas priimtas įgyvendinant Darbo kodekso nuostatas, kuriose numatyta, jog tarpininkų, kurie sprendžia kolektyvinius darbo ginčus, sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Iki šiol tokius ginčus buvo galima nagrinėti pasitelkiant taikinimo komisiją, darbo arbitražą ar trečiųjų teismą. Beje, šios institucijos ir toliau veiks.

Valstybės institucijos dėl priimamų sprendimų privalės konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis

            Vyriausybė įpareigojo valstybės institucijas ir įstaigas konsultuotis su interesų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų projektų.

            Iki šiol galiojusi dar 2003 m. Vyriausybės patvirtinta Sprendimų poveikio vertinimo metodika neįpareigojo šių institucijų konsultuotis su interesų grupėmis dėl sprendimų projektų, o tik numatė galimybę „atsižvelgti" į jų nuomonę.

            Vyriausybei pakoregavus šią metodiką, valstybės institucijoms ir įstaigoms numatyta pareiga konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais - ir su gyventojais ar jų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų projektų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais.

            Į sprendimų priėmimo procesą įtraukus platesnį interesų grupių ratą, jis taps išsamesnis, tikslesnis ir objektyvesnis, tai turėtų sumažinti galimybes korupcijai.

            Ši metodika taip pat papildyta sprendimo projekto poveikio administracinei naštai vertinimo kriterijumi, kuris parodys, kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks verslo, piliečių ir kitų asmenų, valstybės institucijų patiriamą administracinę naštą.

Vyriausybė siūlo Muziejų metais paskelbti 2012-uosius

            Ministrų kabinetas šiandien pritarė nutarimo projektui ir siūlo Seimui Muziejų metais paskelbti ne 2010 m., o 2012 metus. Tokį siūlymą Vyriausybė priėmė motyvuodama tuo, kad 2012 metais bus minimas pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus, įkurto 1812 metais, Dionizo Poškos Baublių 200 metų jubiliejus. Toks sprendimas leistų Muziejų metus susieti su šalies muziejams svarbia istorine data, kuri nesutaptų su kitomis svarbiomis Lietuvos istorijos įvykių sukaktimis.

            Šį sprendimą Vyriausybė priėmė apsvarsčiusi Seimo siūlymą jau šiuos, 2010 metus, skelbti Muziejų metais. Vyriausybė akcentuoja, kad  2010 metai ir taip reikšmingi, jie paskelbti Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais. Šių dviejų iškilių istorinių datų, susijusių su Lietuvai itin reikšmingais valstybingumo įtvirtinimo istorijos įvykiais, paminėjimo fone Muziejų metų programa nublanktų, nesulauktų pakankamo visuomenės dėmesio ir nepasiektų pagrindinio savo tikslo - atkreipti valstybės ir visuomenės dėmesį į muziejų vykdomą svarbią misiją saugoti kultūros ir istorijos vertybes bei šviesti visuomenę.

Kita informacija

2009 m. rudens Eurobarometro tyrimo ataskaita

            Sausio 27 d. Europos Komisijos atstovybėje buvo pristatyta 2009 m. rudens Eurobarometro tyrimo ataskaita, kurią rasite http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/27012010_eurobarometro_rezultatai_lt.htm.

Gimimo dienos proga sveikiname

Lietuvos savivaldybių asociacija gimimo dienos proga nuoširdžiai sveikina:

Kaišiadorių rajono savivaldybės merą Romualdą URMILEVIČIŲ(02-01)