Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos paklausimas dėl smulkaus verslo problemų

   Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo bei Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2020 m. kovo 19 d., kuriais siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną būtų sudarytos teisinės prielaidos sumažinti dėl minėtos situacijos darbdaviams kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, darbuotojų atleidimų skaičių, apdraustiems asmenims kompensuoti dėl prastovos negautas pajamas arba jų dalį.

   Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatyme nustatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuomet, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

   Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbą ir prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją.

   Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatyme taip pat įtvirtinta, kad dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.

   Siekiant, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24, 25, 35, 37, 41, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5(1) straipsniu įstatyme įtvirtinta, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims (darbuotojams), bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir jį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip minimalioji mėnesinė alga.

   Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Taip pat nustatyta, kad darbdaviai, kuriems iš Užimtumo tarnybos bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiems asmenims turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. Tai reiškia, kad subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys turės įsipareigoti išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

   Be to, su darbuotoju galima susitarti dėl kasmetinių atostogų panaudojimo. Darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Jei yra galimybė, kaip tik šiuo metu galima susitarti su darbuotoju dėl tokių apmokamų atostogų panaudojimo, nes vėliau darbdaviui dėl darbų organizavimo gali būti sudėtinga atostogas suteikti.

   Ministro Pirmininko pavedimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2020 m. kovo 18 d. buvo skubiai inicijuotas Trišalės tarybos posėdis, kurio metu buvo nutarta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus, darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tačiau tik tomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius darbo metus.

   Pabrėžtina, kad nemokamos atostogos negali būti skiriamos vien darbdavio valia. Jos suteikiamos tik darbuotojo prašymu Darbo kodekso 137 straipsnio nustatyta tvarka.

   Kita galimybė – šalių susitarimas dėl darbo laiko normos mažinimo (Darbo kodekso 45 straipsnis). Ne visą darbo laiką nustatyti galima sumažinant darbo valandų skaičių per dieną arba darbo dienų skaičių per darbo savaitę, arba tiek darbo valandų, tiek darbo dienų skaičių. Tokia darbo sutarties sąlyga gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota.

   Tai yra pagrindinės Darbo kodekse ir su juo susijusiuose kituose teisės aktuose numatytos teisinės priemonės, leidžiančios darbdaviui dėl ekstremalios situacijos ar karantino sumažinti kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų atsakyti dėl kitokių paramos formų verslui taikymo.